„LHC (Didysis hadronų greitintuvas) vėl veikia. Pirmasis 2010
metais (protonų) srautas buvo paleistas abiem kryptimis 4 val. 10
min. vietos (5 val. 10 min. Lietuvos) laiku“, - sakoma sekmadienį
CERN tinklalapyje paskelbtame pranešime.
3,9 mlrd. eurų (13,5 mlrd. litų) kainavęs Didysis hadronų
greitintuvas buvo išjungtas gruodį, siekiant jį paruošti itin
didelės energijos subatominių dalelių susidūrimams.
Pirmieji dalelių srautai LHC žiediniu kanalu buvo paleisti
skrieti 2008 metų rugsėjo 10 dieną, tačiau po devynių dienų
įvyko rimtas greitintuvo gedimas. Šis įrenginys buvo iš naujo
paleistas po 14 mėnesių pertraukos praeitų metų lapkritį ir
veikė kelias savaites.
Netoli Ženevos abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos esantis
giliai po žeme įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, kurio
žiedinio tunelio ilgis - 27 kilometrai, mokslininkams turėtų
padėti atskleisti daugelį Visatos raidos ir medžiagos prigimties
paslapčių.
Pasak CERN, prieš išjungiant greitintuvą praeitą gruodį
techninės profilaktikos darbams, per kelias savaites greitintuve buvo
užregistruota daugiau nei milijonas dalelių susidūrimų, o jo
kanale skriejantiems protonų srautams buvo suteiktas rekordinis
energijos kiekis.
Šiame greitintuve pavyko pagerinti pasaulio rekordą, kai
dalelių susidūrimų energija pasiekė 2,36 teraelektronvoltų (TeV),
o šie bandymai suteikė svarbių mokslinių duomenų.
Tačiau CERN nori pasiekti 7 TeV energiją ir atkurti sąlygas,
kurios tikriausiai egzistavo per mūsų Visatą sukūrusį Didįjį
sprogimą. Tokio energijos lygio dalelių susidūrimus planuojama
tirti 18-24 mėnesius.
Mokslininkai tikisi, jog Didžiajame hadronų greitintuvo galia
vėliau bus padidinta iki 14 TeV, tačiau tai bus mėginama pasiekti
tik po dar vieno ilgo techninės profilaktikos laikotarpio antroje
2011 metų pusėje.
Prieš pradedant eksperimentus Didžiajame hadronų greitintuve,
joks kitas greitintuvas nebuvo pasiekęs didesnės nei 0,98 TeV
energijos.
Vienas teraelektronvoltas prilygsta skrendančio uodo generuojamai
energijai, tačiau elementariųjų dalelių pasaulyje tokia galia yra
nepaprastai didelė.
Šiuo projektu siekiama atskleisti vieną iš didžiausių fizikos
mįslių: ar egzistuoja vadinamoji „dieviškoji dalelė“ (Higso
bozonas), kuri paaiškintų masės prigimtį, taip pat padėtų
suvokti, kas yra „tamsioji medžiaga“ ir „tamsioji energija“,
sudaranti 96 proc. Visatos masės.
Kelią šiems eksperimentams atvėrė dešimtmečius trukę
pasaulio fizikų bandymai ir tyrimai. LHC neseniai sulaukė netgi
Holivudo dėmesio - šis greitintuvas yra viena iš mistinio trilerio
„Angelai ir demonai“ (Angels and Demons) siužeto ašių.