Šios išvados buvo padarytos atlikus iki šiol patį
išsamiausią turimų duomenų tyrimą.
Straipsnyje žurnale „Science“ tyrimo dalyviai atmetė kitus šio
įvykio aiškinimus, tarp jų teoriją, kad šios katastrofos
priežastis buvo labai dideli milžiniškų ugnikalnių
išsiveržimai, kurie vyko 1,5 mln. metų.
Medžiaga buvo pateikta ir apsvarstyta 41-ojoje metinėje Mėnulio
ir planetų tyrimų konferencijoje (Lunar and Planetary Science
Conference, LPSC) Jungtinėse Valstijose.
Grupė, į kurią įėjo 41 mokslininkas iš įvairių šalių,
išnagrinėjo surinktą per 20 metų medžiagą, priskiriamą kreidos-
terciaro laikotarpiui, buvusiam maždaug prieš 65 mln. metų, kai
išnykus daugiau kaip pusei jos gyvūnų, tarp jų dinozaurams,
paukštiškiesiems pterozaurams ir stambiems jūrų ropliams, Žemėje
ilgainiui įsiviešpatavo žinduoliai, tarp jų - žmogus.
Turimų duomenų tyrimas rodo, kad išnykusios rūšys išmirė po
milžiniško asteroido ar kometos smūgio Čikchulubo vietovėje
Meksikos Jukatano pusiasalyje.
Kai 10-15 km skersmens akmuo iš kosmoso nukrito į Jukataną,
smūgio jėga prilygo maždaug 100 trilijonų tonų trotilui, tai yra
milijardą kartų buvo galingesnė už bombas, numestas į Hirošimą
ir Nagasakį. Po smūgio atsirado milžiniškas 180 km skersmens
krateris.
Šis įvykis pagal laiką maždaug sutampa su katastrofiško
įvykio, dėl kurio baigėsi 160 mln. metų trukęs dinozaurų
viešpatavimas Žemėje, data.
Maždaug tuo pačiu laiku teritorijoje, kuri vėliau tapo Dekano
plokščiakalniu Indijoje, vyko nesibaigianti virtinė ugnikalnių
išsiveržimų. Ir meteorito nukritimas, ir išsiveržimai galėjo
užtemdyti atmosferą, sukelti atšalimą ir daugelio rūšių gyvų
būtybių žūtį.
Tačiau senovės požeminių nuogulų tyrimas parodė, kad
gyvūnų ir augalų masinė žūtis Kreidos laikotarpio pabaigoje
prieš 65,5 mln. metų vyko labai greitai ir neužsitęsė ilgai.
Tyrėjų nuomone, tai rodo, kad priežastis buvo asteroidas, o ne
ugnikalniai. Iki dinozaurų žūties jie veržėsi jau pusę milijono
metų, bet esminės įtakos pasaulio augalijai ir gyvūnijai tai
neturėjo.
„Dabar mes esame įsitikinę, kad būtent asteroidas buvo
dinozaurų žūties priežastis, - pareiškė viena tyrimo autorių,
Londono Imperijos koledžo darbuotoja Joanna Morgan.
- Šis įvykis sukėlė didžiulius gaisrus, žemės drebėjimus,
kurių magnitudė buvo daugiau kaip 10 balų pagal Richterio skalę,
taip pat žemynų nuošliaužas, kurios sukėlė cunamius“, - sako
mokslininkė.
Naujame tyrime mokslininkai išnagrinėjo paleontologų,
geochemikų, klimatologų, geofizikų ir seismologų medžiagą.
Visi jie priėjo prie išvados, kad tik dangaus kūno nukritimu
Jukatane galima paaiškinti katastrofą, kurios pėdsakų liko Žemės
geologijos metraštyje.
Tyrimo dalyvis iš Britanijos, daktaras Garethas Collinsas
sako, kad asteroidas krito į Žemę „20 kartų
didesniu greičiu nei kulka“.
Įkaitusio akmens sprogimas turėjo atrodyti horizonte kaip
didžiulis ugnies rutulys, kuris degino viską, kas tik buvo
aplinkui“.
Astrofizikos procesų modeliavimas parodė, kad asteroido kritimo
padariniai buvo kur kas didesni nei ugnikalnių išsiveržimo, jo metu
dėl į atmosferą pakilusiosios sieros, dulkių ir suodžių
prasidėjo labai ilga žiema, per kurią žuvo maždaug pusė gyvų
būtybių rūšių Žemėje.
Kaip pareiškė J.Morgan, paskutinė vinis į dinozaurų karstą
buvo įkaltas, kai po sprogimo išmestos medžiagos pakilo aukštai į
atmosferą. Šis debesis apgaubė visą planetą, todėl visoje
Žemėje įsivyravo žiema. Visos rūšys, nesugebėjusios
prisitaikyti prie šios pragariškos aplinkos, išmirė“.
„Apibendrinę visus turimus duomenis iš visų mokslo dalykų mes
galime daryti išvadą, kad didelio asteroido nukritimas prieš 65
mln. metų dabartinės Meksikos teritorijoje buvo pagrindinė masinio
rūšių išnykimo priežastis“, - konstatavo daktaras Peteris Schulte, Erlangeno universiteto docentas iš Vokietijos.