Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius
aukštosiose mokyklose sumažėjo 9,4 tūkst., arba 4,5 procento. Šių
mokslo metų pradžioje tiek universitetuose, tiek ir kolegijose
studijavo po 4,7 tūkst. mažiau studentų.
Pasak Statistikos departamento direktoriaus pavaduotojos Dalios
Ambrozaitienės, dauguma studentų - 177 tūkst., arba 88 procentai -
studijavo valstybinėse aukštosiose mokyklose. Nevalstybinėse
aukštosiose mokyklose (8 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo
24 tūkst., arba 12 procentų visų studentų. Studijuojančiųjų
skaičius nevalstybinėse mokyklose per metus sumažėjo 1,8 tūkst.,
arba 7 procentais. Negalutiniais duomenimis, aukštojo mokslo siekia
42 procentai 20-24 metų amžiaus jaunimo (2008 m. - 43 proc.).
2009 m. aukštosios mokyklos į pirmos pakopos studijas priėmė 46
tūkst. studentų - 11 tūkst., arba beveik penktadaliu mažiau nei
2008 m. Į kolegijas priimta 17 tūkst. studentų, į universitetų
bakalauro studijas - 29 tūkst. studentų. Šių mokyklų pirmakursiais
tapo 75 procentai tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklų
abiturientų ir 5 procentai profesinių mokyklų absolventų (2008 m.,
atitinkamai 79 ir 7 proc.).
2009-2010 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro
studijose studijavo 112 tūkst., arba 78 procentai visų universitetų
studentų. Kas antras baigęs bakalauro studijas tęsė studijas
magistrantūroje. Šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio siekia
27 tūkst., daktaro mokslo laipsnio - 2,5 tūkst. studentų.
Rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst. būsimų medikų.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiau moterų nei vyrų siekia
įgyti aukštąjį išsilavinimą: kolegijose moterys sudaro 58 procentus
studijuojančiųjų, universitetų bakalauro studijose - 59,
magistrantūros - 66, doktorantūros - 59 procentus visų
studijuojančiųjų.
2009 m. rudenį 47 procentai universitetų ir 45 procentai
kolegijų studentų studijavo valstybės finansuojamose vietose.
Nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose valstybė finansavo
1169 studijų vietas, arba 5 procentus visų studijų vietų.
Siekdami studijuoti ir dirbti, 38 procentai universitetų ir 53
procentai kolegijų studentų studijuoja ištęstine studijų forma
(vakariniu ir neakivaizdiniu būdu). 2009 m. rudenį studijuodami
dirbo 37 procentai aukštųjų mokyklų studentų (2008 m. - 42, 2007 m.
- 33 proc.).
Daugiausia studentų studijuoja vadybą ir verslo administravimą.
2009-2010 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą
studijavo beveik pusė kolegijų (46 proc.) ir penktadalis (21 proc.)
universitetų studentų. Kitos ne mažiau populiarios studijų sritys
išlieka pedagogika, inžinerinės profesijos ir teisė. Pedagogais
rengiasi tapti 21 tūkst. (10,5 proc. aukštųjų mokyklų studentų),
inžinieriais - 19 tūkst. (9,6 proc.), teisės specialistais - 17
tūkst. (8,7 proc.) žmonių.
Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų
inžineriją sumažėjo 10 procentų, vadybą ir verslo administravimą -
8, teisę - beveik 2 procentais. Vis populiaresnės tampa socialinių
mokslų studijos - studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus
padidėjo 14, sociologiją - 12, politikos mokslus - 10 procentų.
2009 m. aukštosios mokyklos parengė 44,6 tūkst. specialistų,
tai 4,7 procento daugiau nei 2008 m. Kolegijose profesinio
bakalauro laipsnį įgijo 12,2 tūkst. absolventų, universitetuose
21,6 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 9,6 tūkst. - magistro
laipsnius, 338 - daktaro mokslo laipsnius, 0,9 tūkst. absolventų,
baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę
kvalifikaciją.
Šalies universitetuose studijuoja 3,9 tūkst. užsienio piliečių,
kurie sudaro 2,7 procento visų universitetų studentų. Palyginti su
2008-2009 mokslo metais, studentų užsieniečių skaičius šalies
universitetuose padidėjo 2,6 procento.
Daugiau negu pusė universitetuose studijuojančių užsieniečių -
Baltarusijos piliečiai, ketvirtadalis studijuoti atvyko iš Europos
Sąjungos šalių. Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir
verslo (19 proc.), mokytojų rengimo (13 proc.), žurnalistikos (11
proc.), meno (10 proc.), teisės (9 proc.), medicinos (8 proc.)
studijas. Didesnė dalis užsieniečių (76 proc.) atvyko studijuoti
savo iniciatyva ir studijuoja visą studijų programą, kiti - pagal
aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas. Kolegijose studijuoja
124 studentai užsieniečiai (2008 m. - 97).