Sibire rastas naujas tikėtinas žmogaus protėvis

Būtybė, laikinai pavadinta Moterimi Iks (Woman X), tikriausiai gyveno prieš 30 tūkst. metų ir tėra menkai gimininga šiuolaikiniams žmonėms arba neandertaliečiams, nurodė tyrėjai.

„Iš tiesų atrodė, kad mes nieko panašaus nesame matę“, - telefonu sakė Johannesas Krause iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Vokietijos mieste Leipcige.

„Ta (DNR) seka atrodė panaši į žmonių, tačiau iš tikrųjų labai skirtinga“, - pridūrė jis.

Mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje J.Krause ir jo bendradarbiai nurodė ištyrę mitochondrijų DNR nukleotidų seką. Šio tipo genetinę medžiagą motinos savo vaikams perduoda praktiškai nepakitusią.

Mokslininkai išskirtą mitochondrijų DNR palygino su žmonių, neandertaliečių ir žmoginių beždžionių genetine medžiaga.

Nukleotidų sekos rodo, kad naujai atrasto hominido evoliucinė šaka maždaug prieš 1 mln. metų atsiskyrė nuo bendros šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių linijos. Pastaroji išsiskyrė prieš maždaug 500 tūkst. metų.

Taigi naujoji būtybė yra vėlyvesnė negu statieji žmonės (Homo erectus), kurie paliko žmonijos lopšiu laikomą Afriką prieš maždaug 1,9 mln. metų.

„Tai kažkokia nauja būtybė, kuri iki šiol nebuvo pakliuvusi į mūsų akiratį“, - sakė J.Krause kolega Svaante Paabo, kurio specializacija - senovinės DNR tyrimai.

Tikėtina, kad šie hominidai gyveno kartu su šiuolaikiniais žmonėmis (kromanjoniečiais) ir neandertaliečiais.

„Tame regione prieš 40 tūkst. metų gyveno mažiausiai trijų skirtingų rūšių žmonės“, - nurodė S.Paabo.

J.Krause ir S.Paabo neskuba skelbti šios būtybės nauja rūšimi. Šiuo metu jie tiria ląstelių branduolių DNR, kuri yra pagrindinė paveldimoji medžiaga, seką, galinčią suteikti daug naujos informacijos apie „Moterį Iks“.

Genetinės medžiagos sekos mokslininkams beveik nieko nesako apie šios būtybės išvaizdą, taip pat nepadeda nustatyti, ar ji susidurdavo su kitų rūšių priešistoriniais žmonėmis, gyvenusiais Altajaus kalnuose, kur buvo rastas „Moters Iks“ mažylio piršto kaulas.

Genetinės medžiagos dešifravimą, vadinamąjį DNR sekvenavimą atlikusi firma „Illumina Ltd.“ mano, kad tokie tyrimai atveria naują kelią, tiriant žmonių protėvių evoliuciją.

J.Krause ir S.Paabo galėjo tirti tik mažytį kaulo fragmentą, pagal kurį neįmanoma atkurti visų hominido griaučių, naudojant tradicinius paleontologijos metodus.

Tačiau iš tikrųjų šio metodo galimybės daug didesnės. Sausas ir šaltas Altajaus kalnų klimatas buvo palankus ilgalaikiam DNR išlikimui. Tame regione taip pat buvo rasta akmeninių įrankių, mamutų kaulų ir labai negausių žmonių kaulų ir dantų nuolaužų.

Tyrėjai yra sekvenavę Sibire rastų įšalusių mamutų palaikų DNR, o ta pati komanda taip pat yra nustačiusi neandertaliečių genetinės medžiagos seką.

S.Paabo ir J.Krause sako, kad jų atrasta būtybė teoriškai gali būti gimininga trečiai tikėtinai žmonių rūšiai - Homo floresiensis. Šie mažo ūgio hominidai, praminti hobitais, gyveno vienoje Indonezijos saloje iki palyginti vėlyvo laikotarpio - prieš 17 tūkst. metų.

Mokslininkams iki šiol nepavyko išskirti DNR iš „hobitų“ kaulų. Daugelio žmonių protėvių liekanos rastos šilto klimato kraštuose, tokiuose kaip Afrika, tačiau kaitroje ir drėgmėje genetinė medžiaga paprastai greitai suyra.