Sutartį dėl JGMS finansavimo vakar pasirašė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius akademikas Benediktas Juodka.
JGMC tyrinės žmogaus genomą, ieškos naujų diagnostikos ir sunkių ligų gydymo būdų, plėtos biotechnologijų taikymą aplinkosaugoje bei gamyboje.
Tai – vienas svarbiausių steigiamo mokslo, studijų ir verslo Saulėtekio slėnio projektų.
Ar ES pinigais kuriami slėniai gali pakylėti Lietuvos mokslą iki pasaulinio lygio?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi B.Juodka.
- Ką konkrečiai pastatysite ir įrengsite už JGMC skirtus 125 mln. litų?
- Pirmiausia bus pastatytas 21,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, kuriame įsikurs 23 mokslo ir 18 mokomųjų laboratorijų. Statyboms skiriama tik dalis lėšų.
Didžiulės pinigų sumos numatytos mokslinei įrangai. Drąsiai galiu tvirtinti, kad įrengsime pasaulinio lygio laboratorijas.
Į JGMC bus integruoti dabar valstybinių įstaigų statusą turintys Biochemijos ir Biotechnologijos institutai, kurie taps VU dalimi.
Kartu JGMC tyrimus vykdys ir VU biochemikai, mikrobiologai, genetikai, kitų gyvybę tyrinėjančių mokslų atstovai.
Kita vertus, JGMC mokslininkai galės dėstyti mūsų universitete.
Ir dabar geriausi valstybinių institutų mokslininkai kviečiami perteikti savo patirties studentams, bet nuo šiol tai bus dar paprasčiau.
Vadinasi, sutelksime visas geriausias atitinkamų mokslų pajėgas vienoje vietoje.
Ateityje į Saulėtekio slėnį turėtų persikelti ir VU Gamtos mokslų bei Chemijos fakultetai.
Jau dabar ten įsikūręs VU Fizikos fakultetas.
- Kada realiai pradės dirbti JGMC ir kiti mokslo slėnių objektai?
- Šie projektai finansuojami iš ES 2007-2013 metų struktūrinių fondų biudžeto.
Iš viso Lietuvoje kuriami penki studijų, mokslo ir inovacijų integracijos slėniai.
Du jų veiks Vilniuje – Santariškėse kuriamas „Santaros“, o Antakalnyje – Saulėtekio slėnis.
VU atsakingas už šiuos abu slėnius.
Saulėtekio slėnyje pradedame kurti 100 milijonų litų kainuosiantį Mokslinės komunikacijos centrą (MKC). Parinkome bendrovę, kuri statys pastatą.
Būtume spėję ir anksčiau pradėti realius darbus, tačiau, kaip įprasta Lietuvoje, kilo ginčų dėl konkurso rezultatų.
MKC bus iš esmės nauja moderni VU biblioteka, kurios paslaugomis naudosis Saulėtekio slėnio mokslininkai ir čia besimokantys studentai.
Naujausią mokslinę literatūrą, informaciją kaupiantis centras taps savotiškomis mokslinio darbo smegenimis.
Be to, prieš tris savaites pasirašėme sutartį, pagal kurią 200 milijonų litų bus skiriama Nacionaliniam fizinių ir technologijos mokslų centrui steigti Saulėtekio slėnyje.
Čia vienoje vietoje bus sutelkti trys valstybiniai institutai – Fizikos, Puslaidininkių ir Chemijos. Šiam centrui taip pat statysime naują pastatą ir įrengsime modernias laboratorijas. Mokslinei įrangai skiriama apie 100 mln. litų.
Saulėtekio slėnio projekte dalyvauja ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Vadinasi, bendradarbiavimo tiltais sujungiami du universitetai ir keli mokslo institutai.
Tai bus didžiulės mokslininkų pajėgos, kartu koncentruojamos ir lėšos.
- Ar kuriami mokslo slėniai padės bent pristabdyti Lietuvos protų nutekėjimą į Vakarų šalių universitetus ir kitas mokslo įstaigas?
- Išvažiuoja dažniausiai jauni, disertacijas apsigynę mokslininkai.
Savo ruožtu vidurines mokyklas baigęs jaunimas dairosi, kur Vakaruose galėtų tęsti studijas, o išsimokslinęs svetur negrįžta namo.
Jaunimas važiuoja mokytis į užsienį dėl dviejų priežasčių: tikisi aukštesnės studijų kokybės ir geresnių perspektyvų baigus mokslus. Maža to, neretai mokytis svetur kainuoja pigiau negu Lietuvoje.
O studijų kokybę daugiausia lemia dėstytojų profesionalumo lygis ir universiteto infrastruktūra.
Tokie slėniai suteikia galimybę pagerinti būtent mokslo infrastruktūrą.
Kartu mokslo slėniai koncentruoja mokslininkų pajėgas.
Susikuria pajėgūs, mokslinius tyrimus aukštu lygiu galintys vykdyti kolektyvai, kurie naudojasi tokia pat kaip stipriausiuose Vakarų mokslo centruose įranga, bibliotekose gauna naujausios literatūros.
Tai skatina ir mokslininkus neieškoti darbo svetur. Juk jie važiuoja į Vakarus ne vien dėl didesnės algos.
Gabiems jauniems mokslininkams labai svarbu ir mokslinio darbo sąlygos.
Protų nutekėjimas Lietuvai – labai rimta problema, tačiau manau, kad mokslo slėniai – geriausias būdas ją spręsti.
- Galbūt geresnės kokybės mokslinė veikla leis universitetams papildomai užsidirbti ir iš įvairių tarptautinių programų, pavyzdžiui, iš NATO užsakymų?
- VU ir taip apie 30 procentų savo pajamų užsidirba pats. Pernai iš mokslinės produkcijos gavome per 35 mln. litų. Iš viso šiuo metu VU dalyvauja 25 ES fondų finansuojamuose moksliniuose projektuose, kurių vertė – beveik pusė milijardo litų.
Bet mokslui pinigų niekas veltui nedalija. Reikia sugebėti konkuruoti.
Norint laimėti, tarkime, solidų NATO konkursą, būtina įveikti daugybę konkurentų.
Neturėdamas modernių laboratorijų nieko nelaimėsi. Todėl ketiname kurti ir 11,5 mln. litų kainuosiantį tarptautinės prieigos lazerinį kompleksą, ir įsigyti per 5 mln. litų vertės vadinamąjį superkompiuterį.
- Jaunimas, besirenkantis studijas, atsižvelgia ir į aukštųjų mokyklų tarptautinius reitingus.
Lietuvos universitetai toli gražu nepakliūva į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąrašus.
Ar mokslo slėniai padės pagerinti Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus?
- Be abejo. Galiu priminti, kad VU – kol kas vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, reitinguojama pagal anglų „Times“ schemą. Vienas kriterijų – mokslinis potencialas, mokslo publikacijos, išradimų patentų skaičius.
Esu įsitikinęs, jog kai mokslo institutai bus integruoti su universitetais, savaime išaugs ir jų mokslinis potencialas.
Manau, galime tikėtis ir mūsų aukštųjų mokyklų tarptautinio reitingavimo šuolio.
- Kaip vertinate iki šiol nemažai ginčų keliančią aukštojo mokslo reformą?
Ar pertvarka tikrai paskatins Lietuvos aukštąsias mokyklas gerinti studijų bei mokslo kokybę?
- VU bendruomenė buvo ir yra reformų šalininkė.
Žinoma, tik kai kurie politikai gali manyti, kad aukštojo mokslo reforma prasidėjo pernai gegužės 12 dieną, kai buvo priimtas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymas.
Realiame gyvenime reforma neprasideda per vieną naktį ir per dieną nesibaigia.
Tai – tęstinis procesas. Todėl labai daug lemia, ir kaip jis bus pakreiptas.
Kai buvo svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, siūliau kai ką daryti kitaip. Laikausi nuomonės, kad Lietuvos mokslo ir studijų sistema pernelyg gremėzdiška.
Mūsų šalyje veikia 15 valstybinių ir 7 privačios universitetinės aukštosios mokyklos, apie 30 kolegijų. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva 50 aukštųjų mokyklų – per daug.
Be to, iki pastarojo meto savarankiškų įstaigų statusą turėjo per trisdešimt valstybinių mokslo institutų.
Išlaikyti šitokią gremėzdišką mokslo sistemą brangiai kainuoja. Todėl siūliau priimti politinį sprendimą ir optimizuoti šią sistemą.
Tai galima padaryti revizuojant studijų programas – jų Lietuvoje yra per tūkstantį.
Pernelyg smulkias, dubliuojančias ar neturinčias solidžios mokslinės bazės studijų programas vertėtų sujungti, sustambinti.
Bet buvo pasirinktas kitas kelias – studijų krepšelių.
Iš esmės tai reiškia, kad mokslo ir studijų sistemą turi optimizuoti gimnazistai, kurie tiesiog neneškrepšelių silpnesnėms studijų programoms.
Praėjo vos vieneri metai ir dar sunku apibendrinti reformos rezultatus.
Vis dėlto paaiškėjo, kad kai kurios aukštosios mokyklos gerokai mažiau negu planavo surinko studijų krepšelių. Yra atvejų, kai jų pavyko gauti vos 20 procentų iš numatytų.
Jau po pirmųjų reformos metų Kauno veterinarijos akademija nusprendė jungtis su Medicinos universitetu.
Todėl manau, kad gal ilgainiui tas pats optimizavimo rezultatas bus pasiektas ir studijų krepšelių būdu. Tik procesas bus lėtesnis.
Aukštosios mokyklos jau ima suprasti, kad nepagerinusios studijų kokybės tiesiog neišliks.
Studijų kokybė priklauso ir nuo jaunų žmonių motyvacijos studijuoti.
Kai studentas žino, ko nori, ir mokosi ten, kur nori, jis pats aktyviai siekia žinių.
Esu įsitikinęs, kad pernai studijų krepšeliai padėjo mūsų universitetui parinkti gerai motyvuotus studentus.