Tai pabrėžta Seime trečiadienį surengtoje diskusijoje „Lietuvių kalbos konstitucinis statusas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo“. Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės, komisijos svarstomas Vertimų vadovas čia būtų labai didelis darbas šalia Terminų banko, kuriame jau yra apie 300 tūkst. lietuviškų terminų.
„Turime jau apvalytą lietuvių kanceliarinę kalbą, o jeigu joje kažko trūksta, galima pasižiūrėti, kokios frazės yra reikalingos ES direktyvoje, ir kokios frazės galėtų būti lietuviškai. Kalbant apie lietuvių kalbos lankstumą verčiant ES direktyvas, galima būtų patobulinti atskirą funkcinį stilių“, - kalbėjo I. Smetonienė, nuraminusi diskusijos dalyvius, kad Europos Sąjungos institucijose tikrai negims nauja lietuvių kalba.
Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė sako, kad Lietuvos diplomatams ypač reikalinga lietuviška terminija ir nauji vykę terminai.
„Skatintume kalbininkus kuo anksčiau sukurti atitinkamus terminus. Atsiranda nauji dalykai ir reiškiniai, o mes negalime atsiremti į žodyną, kuriuo kalbėjo Žemaitė ar Jonas Basanavičius. Tačiau maža sukurti terminus - reikia dar juos išpopuliarinti“, - sakė užsienio reikalų viceministrė, pabrėžusi geros lietuvių kanceliarinės kalbos mokymo problemą, kuriai skiriama per mažai dėmesio.
Diskusijoje teigta, kad ES institucijose dirbantys lietuvių vertėjai dažnai naudojasi vertalais iš anglų kalbos, o ne ieško naujų terminų, be to, vertėjai kasdien laužo galvą, kurį terminą vartoti: įtvirtintą ES dokumentuose, ar tinkamesnį naują.
Pabrėžiama, kad lietuvių kalbos statusas sustiprėjo įstojus į ES - ji tapo viena iš ES valstybinių kalbų, ir tai reikia išnaudoti. Lietuvos politikai paraginti kalbėti lietuviškai, o ne angliškai, demonstruojant anglų ar kitos užsienio kalbos mokėjimą, ypač Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse konferencijose ir kituose renginiuose.
Kadangi vertėjams reikia specifinių asmeninių savybių, nepriekaištingai mokėti lietuvių ir užsienio kalbą, būti atsakingiems ir už formą, ir už turinį, reikia pajėgumo perprasti verčiamos srities objektus, - abejojama, ar bus spėta parengti užtektinai kvalifikuotų vertėjų iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus ES.
Pastebima, kad Lietuvoje siaurėja kitų mokomųjų kalbų įvairovė - šiuo metu šalies mokyklose mokomasi kalbų mažiau negu prieš 6-7 metų, be to, mokymo procesas vykstąs nepakankamai gerai. Vilniaus universiteto atstovai teigia, kad vertimo studijas Lietuvoje yra baigę šimtai vertėjų, tačiau rinkoje išsilaiko nedaugelis, o į Europos Sąjungos institucijas nuolatiniam darbui yra atrenkama dar mažiau.