Menų studijų programas vykdantys valstybiniai universitetai ir
kolegijos
iki balandžio 9-osios teikė paraiškas, nurodydamos,
kokioms
specialybėms ir kodėl turėtų būti skiriami grantai, bei
kiek studentų
turėtų būti užtikrintas toks finansavimas.
Atsiųstas paraiškas svarstanti bendra Švietimo ir mokslo
ministerijos
(ŠMM) bei Kultūros ministerijos (KM) komisija, į
kurią, pasak
N.Putinaitės, įtraukti ir su pretenduoti į
finansavimą galinčiomis
aukštosiomis mokyklomis darbo santykiais
nesusiję ekspertai, turėtų
atrankos rezultatus paskelbti kitą
savaitę.
Tikslinio finansavimo būdu iš viso turėtų būti paskirstyta 20
proc.,
arba 170 vietų menų srities studijose, be jų dar 690
studentai
turėtų būti priimti į valstybės finansuojamas vietas
pagal bendrąją
atranką. Numatoma, kad šiais metais iš viso
valstybė finansuos 860
menų studijų pirmakursių.
ŠMM, keisdama menų studijų finansavimo tvarką, teigia
siekianti
užtikrinti, kad būtų išsaugotos valstybei reikalingos,
tačiau
nepopuliarios studijų programos, ir finansavimą gautų
išskirtiniai
talentai, kurie, palikus tik bendrojo priėmimo tvarką,
esą galėtų
nepatekti į valstybės finansuojamas vietas.
„Menuose neretai reikia labai specifinių specialybių ir
žmonių,
ir jų būna vienetai, pavyzdžiui, vieno obojininko reikia.
Dažniausiai
gali įvykti taip, kad per bendrą priėmimą, kai yra
bendros
komisijos, tie specifinių specialybių žmonės nebus
priimti“, - BNS
pasakojo N.Putinaitė.
Be to, pasak ŠMM, grantai sudarys galimybę pripažintiems
menininkams
patiems atsirinkti studentus, atsižvelgiant į
individualiai
vertinamus stojančiojo gebėjimus, taip pat įvertinus
valstybės
poreikį turėti tokių specialistų.
„Kitas dalykas - yra skirtinga specifika aukštosiose
mokyklose,
net jei programos panašiai vadinasi. Pavyzdžiui, jei yra
šokis,
vienoje aukštojoje labiau orientuojamasi į šiuolaikinį, kitoje
-
į klasikinį šokį, ir per bendrą priėmimą ši problema lieka
nepastebėta,
jei reikia, pavyzdžiui, klasikinio šokio grupės“, -
naujosios
tvarkos privalumus vardino viceministrė.
Pasak N.Putinaitės, tikslinio finansavimo atveju turi būti
išreikštas
abipusis įsipareigojimas: numatyta įdarbinimo galimybė
ir studento
pasirengimas ją priimti.
„Kai studentai bus priimti pagal tą tikslinio finansavimo
tvarką,
jiems gali būti į studijų sutartį įrašytos papildomos
sąlygos,
pavyzdžiui, susijusios su įsidarbinimo ar kitais jų
įsipareigojimais,
nes jie priimami atliepiant specifinius valstybės
poreikius“, -
teigė ji.