Per tyrimą, kuris buvo atliktas vykdant dešimtmetį trukusį
projektą „Jūrų gyvybės surašymas“ (Census of Marine Life), buvo
atrasta daug anksčiau nežinomų mikroorganizmų, smulkių
zooplanktono organizmų, vėžiagyvių, kirmėlių, žuvų ir kitokių
organizmų rūšių. Kai kurie iš jų atrodo į padarus iš
mokslinės fantastikos filmų, tačiau nuo šių organizmų labai
priklauso visa vandenynų gyvybė.
„Jokia kita vandenynų gyvybės karalystė nebuvo nuodugniau
ištyrinėta per „Surašymą“ negu mikrobų pasaulis“, - sakė jūrų
mikroorganizmų tyrimams vadovaujantis Mitchas Soginas iš Jūrų biologijos laboratorijos, įsikūrusios
Masačusetso mieste Vuds Hole.
Tyrėjai nustatė, kad vandenynuose esančių vienaląsčių
mikroorganizmų yra „nonilijonas“ (skaičius su 30 nulių), o jų
bendras svoris prilygsta 240 mlrd. Afrikos dramblių, didžiausių
sausumos gyvūnų.
Mikroorganizmų pasaulio, kuris sudaro 50-90 proc. vandenynų
biomasės, išsamesni tyrimai padeda geriau suvokti galimus pokyčius
vandenynuose, susijusiuose su klimato kaita arba tarša.
Vieni iš didžiausių pasaulyje gyvybės darinių yra vandenynų
dugną nukloję milžiniški bakterijų kolonijų kilimai, sudaryti
iš spagečius primenančių pluoštų. Tokios bakterijos minta
vandenilio sulfidu ir gyvena mažai deguonies turinčiuose Ramiojo
vandenyno vandenyse prie Peru ir Čilės krantų.
„Žvejai kai kada negali ištraukti iš dugno tinklų, nes juose
daugiau bakterijų negu krevečių“, - „Jūrų gyvybės surašymo“
mokslinės valdybos komiteto pirmininko pavaduotojas Victoras Gallardo
sakė naujienų agentūrai „Reuters“. - Mes jų
rasdavome iki kilogramo kvadratiniam metre“.
Pasak tyrėjų, šios bakterijos nuklojusios maždaug Graikijos
arba Alabamos valstijos teritorijai prilygstantį plotą - apie 130
tūkst. kvadratinių kilometrų. Šios bakterijos nuodingos žmonėms,
tačiau jomis minta krevetės ir kirmėlės, savo ruožtu
maitinančios turtingus Ramiojo vandenyno žuvų išteklius.
Panašių bakterijų aptikta deguonies mažai turinčiuose
vandenyse prie Panamos, Ekvadoro, Namibijos ir Meksikos, taip pat kai
kurių lašišų auginimo ūkių „mirties zonose“. Tokios ekosistemos
Žemėje suklestėjo prieš 2,5 mlrd. metų ir buvo vyraujančios dar
prieš 650 mln. metų.
Per „Jūrų gyvybės surašymą“, kuris baigsis 2010 metų spalį,
tikimasi užregistruoti iki milijardo mikroorganizmų rūšių.
Šie mažyčiai padarai aptinkami visur: gelmių karštosiose
versmėse, kurių temperatūra siekia 150 laipsnių Celsijaus, taip
pat uolienose iki 1 626 metrų gylyje po jūros dugnu. Daugelio šių
organizmų vardai dar nesukurti arba sunkiai ištariami.
Vienas iš svarbių atradimų - jog kai kuriuos retų rūšių
mikroorganizmus dažnesnės rūšys pagal skaičių dažnai lenkia iki
10 tūkst. kartų. Tikėtina, kad šie negausūs organizmai ilgai
laukia palankių sąlygų, kai gali įvykti populiacijos
suklestėjimas.
Šio projekto jūrinio zooplanktono rūšių inventorizacijai
vadovaujanti Konektikuto universiteto mokslininkė Ann Bucklin (En
Baklin) sakė, kad iki „Jūrų gyvybės surašymo“ vandenynų
organizmai buvo menkai ištyrinėti.
„70 proc. vandenynų yra gilesni negu 1 000 metrų“, - A.Bucklin
aiškino „Reuters“. - Didesnės gelmės yra paslėptos įvairovės
šaltinis“.
Kanados memorialinio universiteto tyrėjas Paulas Snelgrove'as
sakė, kad Ramiojo vandenyno pietuose tirtame
viename dugno mėginyje, kurio plotas - 5,4 kvadratinio metro, rasta
700 rūšių vėžiagyvių ūsakojų, iš kurių 99 proc. buvo
nežinomi.
Vien visų nežinomų rūšių įvardijimas bus didžiulis
iššūkis, tačiau mokslininkai atsisakė sumanymo leisti žmonėms
už nedidelį mokestį pavadinti jūrinius „padarus“ savais vardais.