Australijos ir Japonijos mokslininkų grupė, kurios studija buvo
paskelbta praėjusį sekmadienį pasirodžiusiame žurnalo „Nature
Geoscience“ numeryje, nustatė, kad ši srovė yra pasaulinės
vandenynų srovių sistemos dalis, prisidedanti prie Žemės klimato
stabilumo.
Mokslininkai anksčiau turėjo netiesioginių įrodymų, kad tokia
srovė egzistuoja, tačiau neturėta konkrečių duomenų.
„Nežinojome, ar ji yra svarbi cirkuliacijos dalis, o (pastarieji
tyrimai) aiškiai rodo, kad (ši srovė) yra svarbi“, - vienas iš
studijos autorių Steve'as Rintoulas sakė naujienų
agentūrai „Reuters“.
Mokslininkas, dirbantis Australijos mieste Hobarte veikiančiame
Antarktidos klimato ir ekosistemų bendrajame tyrimų centre, nurodė,
kad naujai atrasta srovė, kurios vidutinis greitis - 20 centimetrų
per sekundę, yra greičiausia iš žinomų vandenynų giliavandenių
tėkmių.
Taip pat buvo nustatyta, kad per sekundę ši srovė perneša
daugiau nei 12 mln. kubinių metrų labai šalto ir sūraus vandens,
plūstančio nuo Antarktidos.
„Tokiose gelmėse, giliau nei trys kilometrai nuo paviršiaus, ši
srovė yra greičiausia iš iki šiol užregistruotų, o tai mums buvo
tikra staigmena“, - aiškino S.Rintoulas.
Pasak jo, ši srovė neša deguonies prisotintą didesnio tankio
vandenį, kuris teka į šiaurę nuo Antarktidos link povandeninio
Kergeleno plokščiakalnio Indijos vandenyno pietuose, o vėliau
išsišakoja.
Naujoji srovė priklauso daug didesniam tinklui, kuris driekiasi
per pasaulio vandenynus ir veikia tarsi milžiniška konvejerio
juosta, paskirstanti šilumą po Žemės rutulį.
Vandenynuose taip pat sukaupiama daug šiltnamio efektą
sukeliančio anglies dvideginio, kuris į atmosferą išmetamas dėl
gamtinių procesų arba žmogaus veiklos, ypač deginant iškastinį
kurą.
Viena iš geriausiai žinomų tėkmių - šiltoji Golfo srovė,
tekanti į Atlanto vandenyno šiaurę. Dėl Golfo srovės poveikio
Europos šiaurinių sričių klimatas yra palyginti švelnus, o
mokslininkai perspėja, kad įvykus didesniems šios tėkmės
pokyčiams, kaip jau buvo nutikę praeityje, Europą apimtų
stingdantis šaltis.
Prie Antarktidos atrastą šaltąją srovę mokslininkai tyrinėjo
specialiais prietaisais, kurie buvo inkarais pritvirtinti prie
vandenyno dugno iki puspenkto kilometro gylyje. Tais aparatais srovės
greitis, temperatūra ir druskingumas buvo matuojami dvejus metus.
„Tų plūdurų atliekami nuolatiniai matavimai mums leido pirmą
kartą nustatyti, kiek vandens gelmių srovė neša į šiaurę“, -
sakė S.Rintoulas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu pasaulinio klimato pokyčius
tyrinėjantys mokslininkai siekia nustatyti, ar vandenyno cirkuliacija
išlieka stabili, ar yra tokia pat permaininga, kaip ir klimatas.