Atsižvelgiant į valstybės poreikį turėti konkrečių
specialybių ir gebėjimų menininkų, tokius skaičius pasiūlė
bendra Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Kultūros
ministerijos ekspertų komisija, jos sprendimą įsakymu patvirtino
švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, skelbia ŠMM.
Paraiškas tiksliniam finansavimui galėjo teikti meno studijas
vykdantys valstybiniai universitetai ir kolegijos. Iš viso buvo gauta
paraiškų 131 studijų vietai: 113 universitetuose ir 18 kolegijose,
iš jų visų atrinkta 73.
Tikslinį finansavimą konkrečioms meno specialybėms gaus
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija,
Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės
fakultetas, Kauno technologijos universitetas ir Kauno kolegija.
Šios aukštosios mokyklos pačios spręs, kuriuos iš
stojančiųjų priimti į laimėtas studijų vietas.
Valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms, anot ŠMM,
paskirstytas atsižvelgiant į kiekvienos vykdomą meno veiklą,
poreikį išsaugoti retas ir nepopuliarias, bet valstybei reikalingas
studijų programas, galimybių sudarymą pripažintiems menininkams
atsirinkti stojančiuosius pagal jiems svarbius kriterijus.
Skiriant tikslinį finansavimą įtakos taip pat turėjo
aukštosios mokyklos specifika rengiant tam tikros krypties
menininkus, regioniškumas ir konkrečių specialybių menininkų
poreikis valstybės mastu.
Kitąmet valstybė turėtų iš viso finansuoti, įskaitant
grantus gavusius studentus, apie 860 menų studijų pirmakursių: 544
universitetuose ir 312 kolegijose. Be 73 tikslinio finansavimo vietų,
pagrindinė priėmimui į menų studijas skirtų lėšų dalis bus
padalyta bendra tvarka, kai valstybės finansavimą gauna tos
aukštosios mokyklos ir studijų programos, kurias pasirenka geriausi
stojantieji.
Jie vertinami pagal mokyklos baigimo rezultatus, tačiau žadama,
kad dėl šių studijų specifikos didžiausią vertę turės
stojamasis specialybės egzaminas.