Šis atradimas pagrindžia teoriją, jog prieš beveik keturis
milijardus metų ant Žemės kritusios kometos ir asteroidai atnešė
daug anglies junginių ir vandens, o šios medžiagos, kaip manoma,
buvo labai svarbūs gyvybės atsiradimo veiksniai.
Dvi atskirai dirbusios mokslininkų grupės JAV Nacionalinės
aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) Infraraudonųjų spindulių
teleskopo observatorijoje Havajuose stebėjo tarp Marso ir Jupiterio
orbitų skriejantį asteroidą Temidę (24 Themis). Tyrėjai nustatė,
kad šis dangaus kūnas yra padengtas plonu ledo sluoksniu.
Ilgą laiką buvo įtariama, kad stambiuose uolėtuose dangaus
kūnuose, kurie bombardavo mūsų planetą Saulės sistemos
formavimosi pradžioje, buvo daug sušalusio vandens, tačiau dviejose
žurnale „Nature“ paskelbtose studijose pirmą kartą buvo pateikta
konkrečių šios hipotezės įrodymų.
Tačiau dar lieka neatsakytų klausimų: kaip sušalęs vanduo
galėjo išlikti milijardus metų asteroide, kuris pakankamai įšyla,
kad paviršių dengiantis ledas pamažu išgaruotų?
Pasak tyrėjų, tikėtina, kad ledo atsargas paviršiuje papildo
pamažu iš asteroido gilesnių sluoksnių kylantys vandens garai.
Kitaip sakant, Temidėje, kurios skersmuo - apie 200 kilometrų,
neabejotinai slypi daug daugiau vandens negu iki šiol manyta.
Dėl šio atradimo taip pat tampa miglota riba tarp uolinių
asteroidų, kurie, kaip manyta, skrieja per arti Saulės, kad juose
išliktų vandens, ir kometų, kurių branduolius sudaro daugiausiai
ledas ir dulkės.
Kometoms priartėjus prie saulės, ledas pradeda garuoti, o
pasklidę dulkių ir dujų šleifai tampa šiems dangaus kūnams
būdingomis uodegomis.
„Anksčiau manėme, kad tik kometos galėjo atnešti daug vandens
į Žemę“, - sakė vienos iš tų studijų pagrindinis autorius
Andrew Rivkinas iš Johno Hopkinso universiteto, įsikūrusio Merilando mieste Lorelyje.
„Tačiau dabar turime priežasčių galvoti, kad susidūrimai su
asteroidais taip pat atnešė didelius kiekius vandens, ypač jeigu
kiekvieną tokį (dangaus kūną) galėjo sudaryti 20-30 proc.
vandens, - pridūrė jis. - Iš asteroidų gali būti atsiradę daug
daugiau vandens nei galvojome.“
A.Rivkino grupė stebėjo Temidę 2002-2008 metais ir analizavo
šio asteroido atspindėtos Saulės šviesos spektrą, mėgindami
nustatyti jo paviršiaus sudėtį.
Nustatyta, tame dangaus kūne esama sušalusio vandens, taip pat
šiek tiek organinių junginių.
Atskirai dirbusi tyrėjų grupė, kuriai vadovavo Humberto
Campinsas iš Centrinio Floridos universiteto,
padarė tas pačias išvadas, nors naudojo kitokius metodus.
Abi šios studijos suteikia galimybę kitaip pažvelgti į Saulės
sistemos, kuri susidarė prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, ankstyvąjį
formavimosi laikotarpį.
„Mūsų atradimai rodo, kad kai kurie objektai asteroidų juostoje
gali išlikti beveik nepakitę nuo jų susidarymo“, - sakė
A.Rivkinas.
„Mums nebereikia spėlioti, ar senoviniuose asteroiduose esama
vandens prisotintų medžiagų - galime tyrinėti vandenį tiesiogiai,
nes jo iki šiol ten tebėra“, - „Nature“ išspausdintame komentare
nurodė astrofizikas Henry Hsieh iš Karalienės
universiteto Belfaste.
Nors tame asteroide esama vandens ir organinių molekulių,
gyvybė ten tikriausiai negali atsirasti dėl kitų nepalankių
veiksnių, sakė A.Rivkinas.
„Skysto vandens ir atmosferos nebuvimas, taip pat labai stiprus
Saulės ultravioletinis spinduliavimas, kurį (Žemėje) sulaiko
atmosfera, yra veiksniai, kurie, mūsų nuomone, neleidžia atsirasti
gyvybei“, - nurodė jis.