„Žemėje tokie reiškiniai yra pavojingi ilgoms linijoms, sakykime, elektros linijoms, dujotiekiams, ten, kur gali indukuotis stipri elektros srovė“, - sako VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas. Anot jo, žmogaus sveikatai grėsmė neturėtų kilti, nors pripažįsta, kad tai nėra ištirta.
Apie išsiveržimą Saulės paviršiuje - interviu su A.Kazlausku.
- Iš Saulės atskriejantis pliūpsnis pristatomas kaip „cunamis“. O kas iš tikro įvyko?
- Įvyko žybsnis Saulės vainike. To žybsnio metu buvo išmestas plazmos dalelių srautas, ypatingas tuo, kad šį kartą jis eina tiesiai Žemės link.
Bet tokių reiškinių Saulės aktyvumo metu būna gana dažnai, todėl ypatingos reikšmės nereikėtų priskirti šitam įvykiui.
- Kaip dažnai tokie reiškiniai vyksta?
- Maksimumo metu jų būna po kelis per dieną. Toks stambesnis išmetimas, aišku, būna gana retai, o ypač, jeigu jis dar pataiko į Žemę.
- Kaip tai gali paveikti Žemę?
- Pirmiausia tai gali būti pavojinga tiems, kas dirba virš Žemės atmosferos, t.y. palydovai, gali paveikti jų elektroninius prietaisus, taip pat pačią jų orbitą. Tokios stiprios audros metu buvę net atvejų, kai palydovai po kiek laiko nukrito. Jeigu astronautai dirba, yra didelės radiacijos grėsmė.
O Žemėj mus saugo magnetinis laukas. Elektringos dalelės, kurios atlėkia iš Saulės, yra nukreipiamos to magnetinio lauko linijomis ir dėl to mes galime matyti Šiaurės ir Pietų pašvaistes. Jeigu audra yra galinga ir stipriai sutrikdo magnetinio lauko linijas, tos pašvaistės gali būti matomas toli nuo Šiaurės ašigalio į Pietus, net pas mus gali būti matomos.
- Vadinasi, šiąnakt žmonės galėtų bandyti ieškoti pašvaisčių?
- Taip, šiąnakt galime tikėtis pamatyti Šiaurės pašvaistę.
- Į kurią pusę danguje žmonės turėtų žiūrėti?
- Reiktų žiūrėti į Šiaurę.
- O be pašvaisčių, kurios tėra gražus reginys, ar negali paveikti, tarkime, elektroninius prietaisus?
- Be abejo, gali. Tokie dalykai yra pavojingi ilgoms linijoms, sakykime, elektros linijoms, dujotiekiams, ten, kur gali indukuotis stipri elektros srovė. Pavyzdžiui, paskutinį kartą didelė avarija įvyko 1989 metais, kai Kanados Kvebeko hidroelektrinės elektros linijos buvo pažeistos. Kokias devynias valandas nebuvo elektros energijos. Sukėlė milžiniškus nuostolius. Tai įvyko būtent dėl Saulės poveikio, dėl geomagnetinės audros.
- O pavojus žmogaus sveikatai?
- Žmogaus sveikatai greičiausiai tai neatsilieps. Bet šiuo požiūriu reiškinys dar nėra ištyrinėtas. Nebent žmogus turi elektrinius implantus ar pan.
- Žinoma, kad Saulės aktyvumas savo maksimumą pasiekia kas vienuolika metų. Ar tokie reiškiniai rodo, kad ji priartėjo prie eilinio maksimumo?
- Taip, dabar būtent artėjama prie maksimumo. Buvo toks ilgas, labai ramus minimumas, astronomai jau prieš porą metų prognozavo, kad turėtų prasidėti, bet nieko vis nebuvo ir tik pastaruoju metu, šiemet, tas aktyvumas pradėjo kilti - atsirado Saulės paviršiuje dėmių ir, kaip matome, žybsnių.