NASA astronomai Saulės paviršiuje pastebėjo mūsų planetos dydžio švytėjimą, kurį, jų manymu, sukėlė galingas sprogimas.
Sprogimas Žemės link paleido įmagnetintos plazmos pliūpsnį, kuris milžinišku greičiu skrieja kosmosu.
Astronomų skaičiavimais, Saulės cunamis mus pasieks antradienį. Jis atsimuš į natūralų Žemę saugantį magnetinį skydą ir dangų nušvies įspūdingomis šiaurės arba pietų pašvaistėmis.
Išsiveržimus Saulės paviršiuje sekmadienį užfiksavo keli palydovai. Saulės ekspertė Lucie Green sakė: „Kokius nuostabius fejerverkus sukėlė Saulė! Tai labai retas įvykis - ne vienas, o du išsiveržimai skirtingose Saulės vietose Žemės link.
Tokie išsiveržimai vyksta, kai milžiniškos magnetinės struktūros Saulės atmosferoje praranda stabilumą ir jų nebegali išlaikyti stipri Saulės gravitacinė trauka. Ji, kaip suspausta spyruoklė, kurią staiga paleidžiame, išsiveržia į kosmosą“.
Pasak mokslininkės, abu išsiveržimai greičiausiai nukreipti Žemės link, tačiau išspjauta plazma gali keliauti skirtingais greičiais. Tai gali leisti ilgą laiką grožėtis šiaurės pašvaistėmis gana žemose platumose.
Vienas stipriausių Saulės išsiveržimų Žemę pasiekė 1859 metais. Jeigu panašus kosminis įvykis nutiktų šiandien, jis sunaikintų dirbtinius Žemės palydovus, pažeistų energijos bei komunikacijų sistemas visame pasaulyje ir galėtų žmonijai sukelti rimtą katastrofą.