Tačiau vaikinas įsitikinęs, kad pastarosiomis dienomis pasirodžiusi informacija apie Saulės cunamius yra išpūstas reikalas.
„Saulės pliūpsnis šiomis dienomis nebuvo toks stiprus, kad Lietuvoje galėtume išvysti pašvaistę. Tačiau Saulės aktyvumas pastaraisiais metais vis didėja. 2013 metais jis pasieks maksimumą, todėl vis didėja tikimybė ir Lietuvoje stebėti Šiaurės ašigaliui būdingą reiškinį – pašvaistę“, - sakė J.Kaspariūnas.
Astronomijos mėgėjas paskutinį kartą pašvaistę Lietuvoje matė 2003 metais. Tuomet ji buvo tokia ryški, kad ją galima buvo stebėti net mieste.
J.Kaspariūnas pašvaistes medžioja nuolat stebėdamas Saulės aktyvumą. Kai vaikinas įtaria, kad ir Lietuvos padangę gali nušviesti pašvaistė, jis stengiasi išvykti kuo toliau nuo miesto Šiaurės kryptimi.
„Anksčiau pašvaistes tik stebėdavau, dabar turiu fotoaparatą, todėl stengsiuosi jas fotografuoti. Šiaurės ašigalyje dar nesu buvęs, stebiu tik Lietuvos padangę“, - sakė „pašvaisčių medžiotojas“.
J.Kaspariūnas aiškina, kad pašvaistė susidaro Saulės blyksnių išmetamoms elektringosioms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia - deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą.
Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Žalią spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas.
Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu.
Žinia apie iš Saulės išspjautą įmagnetintos plazmos pliūpsnį ir galimybė pamatyti mūsų platumose retą dangaus reiškinį - pašvaistę - pakurstė vilniečių smalsumą. Naktį iš antradienio į trečiadienį aukštesnėse miesto vietose ir užmiestyje galėjai sutikti entuziastų būrelius.
Žvaigždėtam dangui ir jo reiškiniams stebėti reikia giedros nakties, o taip pat pabėgti nuo miestuose plieskiančių šviesų. Todėl susigundę pamatyti pašvaistę žmonės važiavo į atokesnes užmiesčio vietas, kur nėra naktinių lempų, daugiabučių ir kitų nakties dangų stelbinčių šviesos šaltinių.
„Lietuvos ryto“ fotografas Vladas Ščiavinskas pašvaistėms medžioti pasirinko vadinamąjį Europos centrą, beveik 30 kilometrų nuo sostinės, ir pasakojo ten sutikęs ne vieną būrelį smalsuolių, susmeigusių žvilgsnius į Šiaurės pusę.
Iš Saulės išmestos elektringosios dalelės, kurios atsimuša į Žemės magnetinį lauką ir nuslysta jo linijomis, taip sukurdamas spalvingą reginį, dar tik artėja prie mūsų planetos, todėl naktį iš antradienio į trečiadienį astronomijos mėgėjai galėjo pamatyti silpnas pašvaistės užuominas ties horizontu. Tai galima išvysti ir „Lietuvos ryto“ fotografo darytose nuotraukose, kur ties horizontu matyti nakties dangui neįprastos spalvos.
Astronomų teigimu, ryškesnės pašvaistės gali sužaižaruoti naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, tačiau ir tada vargu, ar bus matoma dangų nudažanti ryški spalvų paletė.