Šiemet stoti į Lietuvos kūno kultūros akademiją pirmu noru pareiškė net 808 abiturientai, tačiau į valstybės finansuojamas vietas priimta vos 52. Dar 309 abiturientai pasiryžę studijuoti savo lėšomis. Ypatingą nerimą šios aukštosios mokyklos vadovams kelia ir tai, kad iškyla didžiulė grėsmė sporto studijoms, kurios gana populiarios tarp sportuojančio jaunimo.
Paradoksas, tačiau vienas iš pretendentų būti studentu, jau tituluotas pasaulio čempionu, visai negavo teisės nemokamai studijuoti Lietuvos kūno kultūros akademijoje.
LKKA akademinių reikalų prorektorius dr. Gediminas Mamkus sako, kad dėl tokių dalykų kalta ydinga sistema, kai specialistų poreikius lemia abiturientų norai ir programų populiarumas, o ne valstybės prioritetai.
„Į valstybės finansuojamas vietas sporto studijų programoje nepateko net pasaulio čempionas, kurio mokymosi rezultatai nebuvo blogi. Kitas stojantysis - Lietuvos jaunimo rinktinės narys, nepatekęs į valstybės finansuojamas vietą, sėkmingai įstojo į nemokamas studijas viename Anglijos universitetų. Ten jo sporto reikalais iš karto pradėjo rūpintis vietos treneris“, - pasakojo G. Mamkus.
Anot prorektoriaus, ypač nukentėjo kineziterapijos studijos, kuriomis didžiuojasi Lietuvos kūno kultūros akademija. Įtakos turėjo priimamų į studijų programas studentų skaičiaus „lubos“. Šiemet jos padidintos iki 150 procentų (pernai buvo 110 proc.), todėl populiariausios programos surinko visus tai grupei skirtus krepšelius. Kūno kultūros ir sporto specialistų ugdytojai susirūpinę, jog kitais metais planuojama visai panaikinti šitą ribojimą.
„Visuomenės sveikatos krypties studijų programos Lietuvos universitetuose gavo vos vieną valstybės finansuojamą vietą, kineziterapija - 9 vietas. Tačiau pagal Pasaulinės kineziterapijos konfederacijos rekomendacijas, kineziterapeutų rengimas turi būti universitetinis ir trunkantis ne mažiau kaip 4 metus.
Priėmimo rezultatai rodo, kad valstybės remiamas kineziterapetų rengimas persikelia į kolegijas, tačiau tai neatitinka mano minėtos organizacijos rekomendacijų. Vieno iš abiturientų konkursinis balas stojant į kineziterapiją buvo 18,86, o svarbiausias valstybinis biologijos egzaminas išlaikytas net 95 balais, tačiau jam nepavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą“, - sakė G. Mamkus.
Lietuvos kūno kultūros akademijos akademinių reikalų prorektorius G. Mamkus viliasi, kad per papildomą priėmimą pavyks pagerinti rezultatus. Prorektoriaus nenustebino ir iki šiol likęs nemažas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose.
„Dalis studentų pasirinko studijas užsienyje, tačiau tikimės, kad dar studentų sulauksime. Viliamės, abiturientai pasirinks kineziterapijos, treneravimo sistemų, kūno kultūros, sportinės rekreacijos ir turizmo, turizmo ir sporto vadybos, taikomosios fizinės veiklos, sveikatos ir fizinio aktyvumo bei socialinės pedagogikos studijų programas“,- teigia G. Mamkus.
Pasak LKKA prorektoriaus, valstybė turėtų geriau išanalizuoti poreikius ir skirstyti vietas kai kurioms nelabai populiarioms, bet reikalingoms studijų programoms. Valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio sporto studijoms, kurios mūsų šalyje žlugdomos, o Lietuvą garsinantis jaunimas priverstas ieškoti palankesnių sąlygų svetur. Vakarų Europoje sporto studijos ne tik populiarios, ten joms skiriamas ypatingas dėmesys.
Paskutiniajame priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape dar yra nemažai valstybės finansuojamų studentų krepšelių. Likusių laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius papildomam priėmimui universitetuose ir kolegijose paskelbtas 11 studijų krypčių grupių. Galutiniai priėmimo rezultatai paaiškės kitos savaitės pradžioje.