Bet apie viską nuo pradžių.
Paprašyti nupiešti mokslininką, vaikai dažniausiai vaizduoja laboratorijoje nuo pasaulio atsiskyrusį žmogų, susivėlusiais kaip Einšteino plaukais ir apvaliais akinukais ant nosies, kuriam anei rudens saulė lauke, anei kas kitas rūpi. Vis dėlto taip nėra.
Penktadienį, pakalbėję ir pasitarę tarpusavyje mokslininkai, surengė tikrą mokslo fiestą – „Tyrėjų naktį 2010“. Jos metu lankytojams buvo atvertos universitetų fakultetų, institutų, laboratorijų, planetariumo, botanikos sodo, observatorijos ir kitų vietų, kur dirba tyrėjai, durys. Anot organizatorių, šis renginys skirtas nutrinti ribai tarp mokslininkų ir visuomenės. Ir įrodyti, kad tyrėjai rūpinasi lygiai tokiais pat žemiškai dalykais, kaip ir mes visi. Bei nori pasidalinti žiniomis su kiekvienu susidomėjusiuoju ar klausiančiuoju.
Deja, bet norint suvartoti visą mėgėjams paruoštą mokslo dozę, laiko neužtektų. Tarp ilgo sąrašo įvairiausių filmų, paskaitų, ekskursijų, seminarų ir konferencijų pamačiusi Molėtų astronomijos observatoriją, nesuabejojau. Ir pasirinkau giedrą ir žvaigždėtą naktį Molėtuose.
Saulei leidžiantis, pasiekėme Molėtų etnokosmologijos muziejaus pastatą. Tarp daugybės mašinų ir autobusų, atvežusių moksleivius į ekskursiją, šiaip ne taip įspraudėme automobilį. O paskui ginkluoti arbatos termosais, sumuštinių dėžutėmis ir pledais patraukėme observatorijų link. Erdvė buvo pilna klegančių, rėkaujančių ir lakstančių vaikų. Susiraukiau, nes, bijojau, kad jie išbaidys visą žvaigždžių stebėjimo romantiką.
Milžiniškas lankytojų srautas buvo kontroliuojamas juos suskirstant į grupes, judėdamos iš vienos lokacijos į kitą, grupės keitėsi. Žinoma, spūsčių ir vėlavimo neišvengta – sunku tuos vaikus po pievas sugaudyti.
Mano grupė – A3. Mūsų pirmoji paskaita prasidėjo 21 val. Įsigrūdę į pilną klausytojų salę, susėdę ant grindų klausėmės G.Barisevičiaus paskaitos „Mokslas – žvakė tamsoje“. Jaunesnysis teorinės fizikos ir astronomijos instituto darbuotojas pasakojo apie mokslą visiems suprantama juoko forma. Pasiklydusiems tarp visų terminų prasidedančių šaknimi „astro“, aiškino, kuo skiriasi astronomo ir astrologo darbas. Ir, šiukštu, uždraudė juos gretinti. Paklaustas, ar žvaigždės turi įtakos žmogaus gimimui, G.Barisevičius performulavo klausimą: „O kas turi daugiau įtakos žmogaus gimimui - žvaigždės ar akušeris?“. Ir jo požiūris tuo klausimu visiems tapo aiškus.
Kosmosas visada buvo žmogaus pasigerėjimu apraizgyta sfera. Daugelis noriai savo mylimosioms perka žvaigždėlapius ir vedasi ant kokio kalnelio pažiūrėti į dangų. Kiti – jų vardais už pinigus pavadina žvaigždes. Didžiausi bepročiai perka sklypus Mėnulyje, kur greičiausiai niekada nepastatys nei savo namo, nei kojos. „Kaip bebūtų liūdna, nėra tarpgalaktinės nekilnojamojo turto agentūros. O sklypai Mėnulyje jau pardavinėjami 25 metus. Yra, beje, daugiau nei 3,4 milijono pirkėjų. Tad man iškyla klausimas – o kodėl pardavinėjami sklypai tik vienoje Mėnulio pusėje?“ – G.Barisevičius lengvai pašiepė tuos, kurie vis dar svajoja apie nuosavą sklypą Žemės palydove.
Po paskaitos lauke būriavosi žmonės ir stojo į gyvas eiles, norėdami pro teleskopus pamatyti Šiaurės pusrutulio dangaus skliautą. Dešimtys mėgėjų prisijungė prie tyrėjų renginio ir atsivežė savo „mėgėjišką“ optiką. Kokią, tiesą sakant, esu mačiusi tik paveiksliukuose. Tad išsirikiavome į eilę ir laukėme, kol vienas iš mėgėjų nukreips teleskopą tiesiai į Mėnulį.
Kažkam gali pasirodyti, kad Mėnulis jau nėra toks ypatingas, jog būtų galima stebėti jį visą naktį. Bet tai, ką mes matome žiūrėdami į jį plika akimi, yra niekis, palyginus su galingo teleskopo vaizdu. Matome apšiurusį jo šoną, kraterius ir pilkutėlį paviršių. Betrūksta tik Amerikos vėliavos ar „Coca-cola“ reklamos.
„Pamenu, kai nuvažiuodavau pas močiutę į kaimą ir negalėdavau atitraukti akių nuo dangaus žvaigždėtomis naktimis. Užaugęs pradėjau plačiau tuo domėtis, skaityti knygas, nusipirkau teleskopą ir dabar esu Lietuvos astronomijos mėgėjų klubo narys. Niekada neatsisakau atvykti į tokius renginius“, – ieškodamas Jupiterio koordinačių teigė vienas iš mėgėjų.
Sekundę prieš pažiūrėdama per teleskopą į Jupiterį, tikėjausi pamatyti jį tokį, kaip astronomijos knygose. Deja, tokius vaizdus galima išvysti tik žiūrint iš kosmoso. Nedrįsčiau teigti, kad nusivyliau tuo, ką pamačiau. Buvo aišku, kad tai – planeta. Regėjau labai blausias spalvas ir tarsi jo uodegą – 4 iš 63 palydovų. Ganimedą, Kalistą, Ijo ir Europą.
Be mėnulio ir Jupiterio, astronomų nakties lankytojai galėjo pamatyti Persėjo žvaigždyną bei keletą dvinarių žvaigždžių sistemų. Pokalbiai prie teleskopų nenukrypdavo nuo kosmoso sferos: žvaigždžių evoliucija, supernovų sprogimai, žvaigždžių ūkai, Jupiteris ir jo palydovai ir kas būtų, jeigu būtų, tematikos klausimai buvo užduodami mėgėjams ir mokslininkams.
Itin tikinčių horoskopais merginų grupelė niekaip negalėjo nurimti ir kamantinėjo jauną astronomą Andrių Bružą. „Juk, kai žmogus gimsta, yra labai svarbu, kaip išsidėsčiusios žvaigždės ir planetos, tai turi daug įtakos būsimam žmogaus charakteriui ir gyvenimui. Paimkime pavyzdžiu Liūto zodiako ženklo atstovus – jie visi lyderiai, užsispyrę ir siekiantys savo tikslo. Tai negali neturėti nieko bendra su astronomija!“
„Planetos neturi jokios įtakos žmogaus gimimui. Kalbant apie Zodiako ženklus, savybių bendrumas gali atsirasti dėl tam tikro metų laiko, kada žmogus gimsta, bet ne dėl planetų išsidėstymo. Juk kiekvienais metais gimstantis „liūtas“ yra lydimas kitokio planetų išsidėstymo. Aš manau, kad daugiausia įtakos žmogaus likimui ir charakteriui turi tai, kaip jis buvo išauklėtas. O ne faktas, kurioje vietoje tuo metu buvo Saturnas ar Uranas“, – juokdamasis merginoms aiškino A.Bružas.
Anot jaunųjų astronomų, būrėjai ne žvaigždėmis tiki, o tiesiog manipuliuoja mumis. Jie gali teigti, kad mūsų gyvenime būta didelės meilės ir nemeluos, nes beveik kiekvieno gyvenime jos būta. Bendrinės būrėjų ir horoskopų sudarinėtojų frazės verčia mus imtis interpretacijos ir viską pritaikyti sau. Jei horoskope teigiama, kad nepatartina užmegzti romantiškų santykių darbe – akivaizdu. Nepriklausomai nuo žvaigždžių padėties – to jums niekada nepatars joks horoskopų meistras.
Po paskaitų apie šviesos spektrus, planetų paieškas už Saulės sistemos ribų, gyvybės galimybę kitose planetose, pavojingus asteroidus ir fizikus, kurie nieko nesprogdina, dėstytojai buvo atviri klausimams. Anot teorinės fizikos ir astronomijos instituto darbuotojo Algimanto Černiausko, dažniausiai astronomams užduodami klausimai buvo tokie: „Ar egzistuoja nežemiškos būtybės kitose planetose?“, „Kiek yra atrasta naujų planetų? Ar jos atrodo kaip mūsų Žemė?“, „O kaip atsiranda juodosios skylės?“. Ir, žinoma, apie dar vieną pasaulio pabaigą: „Kas mūsų laukia 2012 metais? Ar verta nerimauti?“.
„Tai yra iš piršto laužta nesąmonė, kuria plaunamos žmonių smegenys, siekiant parduoti kuo daugiau su tuo susijusių knygų ar prisivilioti didesnę auditoriją į kino teatrus. Mano nuomone, ši propaganda yra tiesiog geras būdas užsidirbti“, – nesulaikydamas šypsenos atsakė buvęs Lietuvos astronomų sąjungos prezidentas dr. Julius Sperauskas.
Net ir pasibaigus paskaitoms, niekas neskubėjo išvykti. Kas Mėnulio pilnatyje valgė romantiškus naktipiečius, kas negalėjo atitraukti akies nuo teleskopo objektyvo, palaiminti dr. J.Sperausko, pultu patys reguliavosi matymo lauką, kiti atakavo astronomus nesibaigiančiais klausimais.
„Manau, kad renginį galime laikyti pavykusiu, kadangi jame dalyvavo apie 1000 žmonių. Susirinkusiųjų norai buvo skirtingi. Vieni norėjo sužinoti, kaip stebimas dangus ir atliekami tyrimai, kitiems ši naktis buvo puiki proga ištrūkti iš didmiesčių į gamtą ir pabūti su kitais romantikais. Džiaugiuosi, kad į renginį atvyko ir vaikų, ir jaunimo, ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai tik įrodo, kad smalsumas būdingas visoms amžiaus grupėms,“ – įspūdžiais apie renginį dalijosi paskaitas skaitęs A.Černiauskas.
Iš tiesų ne retai paskendę savo kasdieniniuose rūpesčiuose, pamirštame net pakelti galvas viršun. O čia pasitaikė proga visą naktį daugiau apie nieką išskyrus žvaigždes negalvoti ir nenuleisti akių nuo dangaus. Nors ne visa informacija paskaitų metu paprastam žmogui lengvai suprantama, bet retkarčiais pasivaikščiojimas sprindžiu pakilus nuo žemės, arčiau žvaigždžių, reikalingas kiekvienam.