Grafenas gaminamas iš visiems gerai žinomo grafito, tik šios medžiagos storis tėra vienas atomas. Grafenas pripažįstamas kaip ploniausia ir stipriausia iki šiol žemėje egzistavusi medžiaga.
Grafenas yra toks pat geras elektros laidininkas, kaip ir varis. O kaip šilumos laidininkas grafenas pranoksta visas anksčiau žinomas medžiagas. Grafenas yra beveik permatoma, tačiau tokia tanki medžiaga, kad net ir helis (mažiausi dujų atomai) per jį neprasiskverbia.
A.Geimas ir K.Novoselovas išgavo grafeną iš grafito gabaliuko, kuris naudojamas pieštukams. Naudodami adhezinę plėvelę jie sugebėjo suformuoti anglies sluoksnį, kuris yra vos vieno atomo storio.
Grafenas tapo plačiai naudojamas kvantinės fizikos bandymuose. Ši medžiaga taip pat gali būti įvairiai naudojama praktikoje.
Grafinų tranzistoriai yra greitesni už iki šiol naudotus silicio tranzistorius ir tai padės gaminti veiksmingesnius kompiuterius. Kadangi grafenas yra beveik permatomas ir geras laidininkas, jis puikiai tinka permatomų liečiamų ekranų gamybai.
Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatai kartu dirba jau ilgą laiką.
36 metų K.Novoselovas dirbti su 51 metų A.Geimu pradėjo dar mokydamasis Nyderlanduose.
Vėliau jis išvyko su A.Geimu į Jungtinę Karalystę, tačiau abu mokslininkai iš pradžių studijavo ir karjerą pradėjo Rusijoje. Jie abu šiuo metu yra Mančesterio universiteto profesoriai.
Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad A.Geimui
ir K.Novosiolovui prestižinė premija skirta už „proveržį
sukėlusius eksperimentus su dvimate medžiaga grafenu“.
Nobelio komitetas elektrai laidų grafeną, sudarytą iš viename
sluoksnyje išsidėsčiusių anglies atomų, pavadino tobula atomine
gardele.
Pranešime nurodoma, kad Nyderlandų pilietybę turintis, Sočyje gimęs, 51 metų
A.Geimas ir Rusijos bei Didžiosios Britanijos pilietybę turintis 36
metų K.Novosiolovas „pademonstravo, jog tokia plokščio pavidalo
anglies atmaina pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios kyla iš
nepaprasto kvantinės fizikos pasaulio“.
Eksperimentai su grafenu gali padėti sukurti naujas medžiagas ir
„gaminti inovatyvią elektroniką“, rašo Nobelio komitetas.
„Grafenas yra praktiškai skaidrus ir geras laidininkas, todėl jis tinkamas skaidriems lietimui jautriems ekranams, apšvietimo skydams ir galbūt net saulės baterijoms gaminti“, - pabrėžė
Karališkoji mokslų akademija.
Superplonus, vos vieno atomo storio anglies lakštelius
mokslininkai sugebėjo atskirti nuo grafito (pieštukų šerdelėms
gaminti naudojamos medžiagos) - panaudodami lipnią juostą. Šis
eksperimentas tapo proveržiu, padėjusiu sukurti, kaip nurodoma,
naujos kartos supermedžiagą.
Grafenas yra ploniausia ir stipriausia pasaulyje nanomedžiaga,
beveik visiškai skaidri šviesai, gera elektros ir šilumos
laidininkė.
Todėl ekspertai tikisi, kad grafenu gali būti pakeisti
silicio pagrindu sukurti puslaidininkiai.
Grafeniniai tranzistoriai teoriškai veiktų greičiau ir
atlaikytų didesnę temperatūrą negu šiuolaikiniai kompiuterių
lustai. Tai padėtų išspręsti vis aktualesne tampančią problemą:
kompiuterinių sistemų inžinieriai siekia padidinti puslaidininkių
prietaisų galią ir juos sumažinti, tačiau išvengti temperatūros
padidėjimo.
Nobelio komitetas pripažino, jog dauguma grafeno praktinio
panaudojimo galimybių „egzistuoja tik mūsų fantazijose, tačiau
daugelis jau dabar išbandomos“.
Komitetas pabrėžė laureatų nuostatą, jog moksliniai tyrimai
turi teikti džiaugsmą.
Pavyzdžiui, A.Geimas 1997 metais sugebėjo priversti varlę
pakibti magnetiniame lauke, o komitetas pareiškė, jog šis bandymas
buvo „genialus būdas pademonstruoti fizikos principus“.
Duodamas interviu telefoninį interviu žurnalistams Stokholme,
Mančesterio universitete dirbantis A.Geimas sakė esantis
priblokštas žinios apie jam skirtą apdovanojimą, tačiau planavo
antradienį eiti į darbą kaip įprasta.
„Miegojau gerai - šiemet nesitikėjau gauti Nobelio premijos“, -
pajuokavo jis, pridūręs, kad netrukus važiuos į darbą.
„Mano nuomone, yra kelios Nobelio laureatų kategorijos, o vieni,
gavę Nobelio premiją, nieko nebedaro iki gyvenimo pabaigos. Manau,
jog tai didelė meškos paslauga (mokslo) bendruomenei“, -
šmaikštavo A.Geimas.
Jis pridūrė priklausantis prie „žmonių, kurie galvoja, kad
pelnė Nobelio premiją atsitiktinai, todėl pradeda dar uoliau dirbti
nei anksčiau“.
A.Geimas pernai pelnė prestižinę Korberio Europos
mokslo apdovanojimą už dvimačių anglies kristalų, ypač grafeno,
atradimą, sakoma jo universiteto tinklalapyje.
Šie du jauni mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,8
mln. litų), diplomus ir kvietimus į Nobelio premijų teikimo
ceremoniją.
Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio
10 dieną - jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo paskirta
šviesolaidžių technologijų pionieriui Charlesui K.Kao ir Willardui S.Boyle'ui bei George'ui
E.Smithui, kurie išrado būdą paversti
šviesos impulsus elektroniniais signalais.