Šie mokslininkai atrado naujo tipo jungtis tarp anglies atomų. Kaip praneša Švedijos karališkoji mokslų akademija, šių tyrėjų darbas padėjo sukurti naujus vaistus ir revoliuciją sukėlusias medžiagas, tarp jų - plastmases.
„Paladžiu katalizuojamos jungimo reakcijos naudojamos visame
pasaulyje atliekamuose tyrimuose, taip pat komercinėje gamyboje -
pavyzdžiui, farmacinių preparatų ir molekulių, naudojamų
elektronikos pramonėje“, - nurodė Nobelio komitetas.
Ši metodas mokslininkams padeda kurti sudėtingos sudėties
chemines medžiagas, tarp jų organines, kurios yra gyvybės
pagrindas.
Vienos iš šio tipo medžiagų maži kiekiai aptikti jūrinių
pinčių organizmuose. Mokslininkai tikisi, kad šis preparatas gali
būti naudojamas vėžinėms ląstelėms naikinti.
Panaudojus minėtų trijų mokslininkų išvystytą metodą,
tyrėjai dabar gali sintetinti cheminę medžiagą, vadinamą
diskodermolidu.
„Kad sukurtų šias sudėtingas chemines medžiagas, chemikai turi
gebėti sujungti anglies atomus. Tačiau anglis yra stabili, o anglies
atomai nelengvai sąveikauja tarpusavyje“, - aiškina komitetas.
Dėl šios priežasties mokslininkai siekė suaktyvinti anglies
atomus, tačiau per eksperimentus buvo gauta ir kitų sudėtingesnių
molekulių.
„Paladžio katalizuojamos jungimo reakcijos išsprendė šią
problemą ir suteikė chemikams tikslesnį ir veiksmingesnį darbo
įrankį“, - pridūrė komitetas.
Šie trys mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,8
mln. litų), taip pat gaus diplomus ir kvietimus į Nobelio premijų
teikimo ceremoniją.
Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio
10 dieną - jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
2009 metų Nobelio chemijos premija buvo skirta dviem JAV
mokslininkams - Venkatramanui Ramakrishnanui ir Thomui Steitzui - bei izraelietei
Adai Yonath už paslaptingų ribosomų atomų lygio
žemėlapio sudarymą, kuris yra ypač svarbus kuriant naujus
antibiotikus.