250 mln. metų senumo dinozaurų pėdsakai yra ankstyviausi iš
iki šiol aptiktų, nurodė Niujorke įsikūrusio Amerikos gamtos
istorijos muziejaus darbuotojas Stephenas Brusatte'as ir jo bendradarbiai.
Pasak tyrėjų, šiuos pėdsakus palikęs gyvūnas dydžiu prilygo
smulkiai naminei katei ir tikriausiai gyveno paupiuose, kuri klestėjo
stambūs krokodilai.
„Aprašėme neginčijamai seniausias dinozaurų linijos fosilijas
- ankstyvojo triaso (apie 250 mln. metų senumo) iš Lenkijos“, -
S.Brusatte'as ir jo kolegos skelbia straipsnyje, kuris buvo
išspausdintas Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos
leidžiamame mokslo žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.
„Šie pėdsakai, taip pat kiti, aptikti dviejose vėlyvesnėse
radimvietėse, suteikia svarbių žinių apie dinozaurų kilmę ir
ankstyvąją evoliuciją. Jie rodo, kad ankstyviausi dinozaurų
giminaičiai buvo nepaprastai smulkūs gyvūnai, kurių kojos buvo tik
kelių centimetrų ilgio. Jie vaikščiojo keturiomis kojomis ir buvo
itin reti, lyginant su kitais to meto ropliais“, - nurodoma studijoje.
Ironiška, kad masinis rūšių išnykimas, sudaręs sąlygas
suklestėti smulkiems ir retiems dinozaurams, atsikartojo prieš 65
mln. metų, kai asteroido smūgis arba ugnikalnių išsiveržimai
nulėmė dinozaurų išnykimą ir žinduolių suklestėjimą.
„Labiausiai pažymėtina, kad pastarieji pėdsakai tik šiek
vėlyvesni didžiausią visų laikų masinį išnykimą (permo-triaso
katastrofą). Tai perša mintį, kad dinozaurai išsivystė tuojau po
šios katastrofos“, - teigia paleontologai.
Jie taip pat aptiko maždaug 246 mln. metų senumo pėdsakų,
kuriuos paliko dvikojai dinozarai sfingopai (Sphingopus). Šie
pėdsakai yra ankstyviausios dviem kojom vaikščiojusių dinozaurų
liekanos.
„Pirmuosius 20-50 mln. dinozaurų istorijos metų dinozaurais ir
jų artimiausi giminaičiai gyveno daug įvairesnių, sėkmingesnių
ir gausesnių į krokodilus panašių pusbrolių šešėlyje, - sakoma
S.Brusatte'o pranešime. - Seniausieji dinozaurai buvo smulkūs ir
reti.“