Studijoje, kuri pirmadienį buvo išspausdinta mokslo žurnale
„Proceedings of the National Academy of Sciences“, teigiama, kad
paleolito epochoje krakmolingos augalų dalys Europoje buvo plačiai
vartojamos ir galbūt malamos. Ši prielaida prieštarauja
vyraujančiam įsitikinimui, kad ankstyvojo akmens žmonės buvo
daugiausiai mėsėdžiai.
„Jie gamindavo kažką panašaus į paplotėlius iš vandens ir
miltų. Ši „pita“ buvo kepama ant karštų akmenų ir buvo traški
kaip trapučiai, bet nelabai skani“, - sakė Laura Longo iš Italijos
senosios ir ankstyvosios istorijos instituto.
Krakmolo grūdeliai, kurie buvo aptikti ant augalams trinti
naudotų akmenų ir piestų trijose archeologinėse vietovėse
Italijoje, Rusijoje ir Čekijoje, tikriausiai yra švendrų ir
paparčių krakmolingų šakniastiebių liekanos. Mokslininkų
nuomone, šie augalai galėjo būti svarbus angliavandenių ir
energijos šaltinis.
Dviejose vietose „rastų krakmolo grūdelių didelė dydžio
įvairovė ir skirtingos morfologinės savybės byloja, kad (akmenys)
buvo naudojami ne vienos rūšies augalams trinti, taip pat galbūt
kitiems tikslams“, - pridūrė tyrėjai.
Kad taptų lengviau virškinami, miltai galėjo būti apdorojami
per kelias stadijas, tokias kaip šakniastiebių žievės lupimas,
džiovinimas ir malimas, o galiausiai iš jų galėjo būti kepami
paplotėliai arba pyragėliai.
Mokslininkai mikroskopu ištyrė girnų ir kitų įrankių
dėvėjimosi žymes bei ant jų išlikusias daleles. Taip pat buvo
išbandytas įrankių veiksmingumas, atkartojant paleolito žmonių
taikytus malimo metodus.
Šį projektą finansavo Italijos senosios ir ankstyvosios
istorijos institutas, taip pat Toskanos archeologijos paveldo valdyba.