Mokslininkai patvirtino, kad aptikta galaktika, žinoma kaip UDFy-38135539, yra tolimiausias regimos Visatos šviesos šaltinis. Tai reiškia, kad ši galaktika yra ir seniausias žinomas Visatos objektas - jis susikūrė praėjus vos 600 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kuris, astronomų skaičiavimais, įvyko prieš 13,7 mlrd. metų.
Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės jiems daugiau išsiaiškinti apie Visatos ankstyvąjį periodą. Jie mano, kad UDFy-38135539 sudaryta iš maždaug milijardo žvaigždžių ir ji švies panašiu intensyvumu dar dešimtis milijonų metų.
Europos astronomai teigia, kad UDFy-38135539 taip pat yra pirmoji aptikta galaktika, kuri egzistuoja Visatos periodu, žinomu „rejonizacijos“ vardu. Tuo laikotarpiu, tarp 100-800 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kosmosą pripildžiusios elektriškai neutralios vandenilio dujos pavirto į elektriškai pakrautų jonų plazmą.
Po Didžiojo sprogimo Visata tuoj ėmė vėsti ir vadinamuoju „tamsiuoju periodu“ elektronai bei protonai pradėjo jungtis, formuodami vandenilio dujas. Tada buvo vos keli ar iš viso nebuvo šviečiančių objektų. Šis laikotarpis baigėsi, kai įsižiebė pirmosios žvaigždės, skleisdamos intensyvią ultravioletinę šviesą, kuri suskaidė ar „rejonizavo“ vandenilį atgal į protonus ir elektronus.
Markas Swinbakas iš Durhamo universiteto teigia, kad pastarasis atradimas sufleruoja, jog tuo laikotarpiu turėtų būti ir daugiau galaktikų. „Turi būti kitų galaktikų, greičiausiai silpnesnių ir mažiau masyvių, šalia UDFy-38135539, nes kažkas turėjo padėti nuskaidrinti šios galaktikos aplinką, - aiškina mokslininkas. - Be papildomos pagalbos šviesa iš galaktikos, nesvarbu kaip stipriai ji spindėtų, nebūtų prasimušusi pro tirštą vandenilio rūką ir mes negalėtume jos aptikti.“