Smulkaus dvikojo roplio, pavadino eodromėjumi (Eodromaeus),
fosilijų rasta paleontologų gerai ištyrinėtame Isčigvalasto
uolyne. Šiame Argentinos šiaurės vakaruose esančiame gamtos parke
iki šiol atrasta šimtai svarbių fosilijų.
Mokslininkai nurodė, kad pastarasis atradimas nušvietė
plėšriųjų dinozaurų, vadinamų terapodais, evoliucijos
ankstyvuosius etapus. Šiai dinozaurų grupei taip pat priklauso
dinozaurų pasaulio garsenybė tiranozauras (Tyrannosaurus rex) -
vienas iš stambiausių kada nors Žemėje gyvenusių sausumos
grobuonių.
Isčigvalaste daugelio rastų fosilijų tyrimai rodo, kad
ankstyvieji dinozaurai „buvo labiau paplitę ir įvairesni nei manyta
anksčiau“, - sakoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas mokslo
žurnale „Science“.
Smulkių teropodų liekanų randama nedažnai, o eodromėjus buvo
apie dviejų metrų ilgio.
Tirdami jo galūnes mokslininkai mano radę skirtumų tarp šios
rūšies dinozaurų ir jo amžininkų eoraptorių (Eoraptor), kurie
dabar priskiriami prie kitos evoliucinės linijos, davusios pradžią
milžiniškiems ilgakakliams keturkojams zauropodams.
Abiejų rūšių gyvūnai buvo panašaus dydžio ir bėgiojo dviem
kojomis. Šis faktas leidžia manyti, kad vėlyvajame triase
gyvenusių trijų pagrindinių grupių (paukščiadubenių, zauropodų
ir teropodų) dinozaurų išvaizda buvo panaši.
Tačiau neseniai atrasto eodromėjaus kaukolė panašesnė į
kitų teropodų, o eoraptorius „turėjo daugiau zauropodams būdingų
požymių, tokių kaip padidėjusios šnervės ir vidun nukreipti
priekiniai dantys apatiniame žandikaulyje“, - nurodoma straipsnyje.