Tautiniais drabužiais išsipuošęs barzdotas vyras ir tokį pat apdarą dėvinti raudonskruostė moteris. Greta – iš palmės lapų pasigamintu sijonu gėdą prisidengęs juodaodis vyras ir moteris nuogomis krūtimis su kūdikiu ant rankų. Po šiais piešinukais – užrašai: ,,Šis vyras yra lietuvis, o tas – afrikietis. Ši moteris yra lietuvė, o ta – afrikietė“.
Taip lietuviai ir jų supratimas, kad Afrikoje gyvenantys žmonės – su ietimis lakstantys pusnuogiai laukiniai – pristatomas užsieniečiams skirtame vadovėlyje ,,Po truputį“. Šis vadovėlis yra sulaukęs ne vieno leidimo. Paskutinis – 2008 metais.
Propaguojamas „kilniųjų laukinių mitas“
„Siaubinga. Tai – įžeidžiamo turinio piešiniai. Juos neabejotinai galima vadinti rasistiniais“, - kraipė galvą Čikagos universiteto Afrikos studijų katedros profesorius Ralphas Austenas, lrytas.lt paprašytas pakomentuoti šiuos piešinius.
Jo teigimu, faktas, kad lietuviai pavaizduoti apsirengę nuo galvos iki kojų, o afrikiečiai – pusnuogiai, yra ne kas kita kaip rasistinį prieskonį turinčio mito apie ,,kilniuosius laukinius“ propagavimas.
Pasak jo, bet kurį afrikietį ar tamsios odos spalvos žmogų ypač įžeistų faktas, kad moteris nupiešta nuogomis krūtimis. Pasak jo, vadovėlyje užsieniečiams tokio tipo piešiniams nėra jokio logiško pateisinimo.
JAV knygos autoriai užsitrauktų gėdą
"Afrikoje dar yra keletas genčių, kurios tam tikrais atvejais apnuogina moterų krūtis. Tačiau tai jokiu būdu nereprezentuoja viso kontinento, juo labiau kai greta stovi raudonskruosčiai baltaodžiai žmonės, apsirengę keliais sluoksniais tautinių drabužių. Nuogos krūtys nėra tautinis Afrikos šalių apdaras“, - aiškino Afrikos kontinento specialistas.
Pasak mokslininko, tautiniai drabužiai kai kuriose Afrikos šalyse yra plačiai vartojami ir laikomi šventiniais apdarais, tolygiais smokingams. Tokie drabužiai būna pagaminti iš įvairiomis spalvomis išdažytos medvilnės ar kitų audinių. ,,Tai – tikrai ne sijonai iš palmių lapų“, - kalbėjo profesorius.
Anot R.Austeno, neįtikėtina, kad tokia knyga Lietuvoje pasirodė 1993 metais: ,,Ir tiesiog nepateisinama, kad ji perleista kelis kartus, jau XXI amžiuje.“
Jo manymu, JAV tokie piešiniai vadovėliuose galėjo pasirodyti nebent 1930 metais. Jeigu kas nors panašaus būtų išspausdinta šiuolaikiniame amerikiečių vadovėlyje, tokios knygos leidyba ateityje būtų sustabdyta, o autoriai užsitrauktų gėdą visam gyvenimui.
Afrika pavaizduota kaip sala
,,Be to, piešiniai yra visiška nesąmonė geografine prasme. Afrika pavaizduota kaip mažytė salelė su viena palme. Juk Afrika – didžiulis kontinentas. Akivaizdu, kad kontinentas čia supainiotas su kokia nors maža salele Pietryčių Azijoje“, - toliau vadovėlių autorių neišmanymu stebėjosi profesorius.
Profesoriaus prašymu išvertus po piešiniais parašytus sakinius į anglų kalbą, R.Austenas pratrūko: ,,Dar viena nesąmonė. Afrikietis juk nėra tautybė. Juk parašyta, kad greta esantis žmogus – lietuvis. Tokiu atveju reikėtų sakyti ,,europietis“.
Su R. Austenu sutinka ir edukologijos doktorantūroje Indianos universitete studijuojanti Christine Beresniova. Ji, be kita ko, tyrinėja tolerancijos apraiškas ir trūkumus Lietuvoje išleistuose vadovėliuose vidurinės mokyklos moksleiviams: ,,Afrikoje yra 53 valstybės. Dauguma žmonių save identifikuoja su šalimi, ne su kontinentu, kuriame gyvena.“
Kaip ,,teisingai“ atvaizduoti lietuvį?
Ji taip pat sakė neabejojanti, kad minėtieji piešiniai – rasistiniai. Mokslininkei taip pat užkliuvo ir tai, kaip vadovėlyje vaizduojami patys lietuviai.
,,Įdomu, kokią žinią mėginama pasiųsti pasauliui, vaizduojant lietuvius apsirengusius tautiniais drabužiais? Čia jau reikia kalbėti apie nacionalinės tapatybės klausimus ir kitų žmonių stereotipizavimą. Kai kurie lietuvių diasporos nariai linkę skatinti ir siekia įtvirtinti būtent tokį romantizuotą, provincialų lietuvių įvaizdį, tad kritikuoti tokiu atveju reikia ne tik vadovėlių autorius“, - kalbėjo Ch.Beresniova.
Knygoje netrūksta ir nacionalinių bei lytinių stereotipų. Ispanę reprezentuoja flamenko šokėja; italą – užraitytais ūsais ir didele virėjo kepure pasipuošęs picos kepėjas; rusė – rašomąja mašinėle spausdinanti sekretorė; latvis – dažytojas, o britas – kirpėjas.
Taip pat daugelis moterų vadovėlyje yra ,,namų šeimininkės“, ,,siuvėjos“ ar ,,filologės“, o vienas pagrindinių knygelės personažų vyrų pristatomas kaip ,,rimtas profesorius“.
Afrika lietuviams – neatrastas kontinentas
Vadovėlio ,,Po truputį“ autorės – Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros dėstytojos dr. Meilutė Ramonienė ir šios katedros vedėja dr. Loreta Vilkienė.
Lrytas.lt telefonu pakalbinta M.Ramonienė iš karto pripažino, kad užsienio mokslininkų jų leidiniui pažerta kritika – pelnyta: ,,Taip, jeigu bus dar vienas vadovėlio leidimas, šiuos piešinius išimsime.“
Tačiau ji aiškino, kad rasistinio turinio piešiniai knygoje atsirado iš autorių ir dailininkės nežinojimo, kaip iš tiesų atrodo ir rengiasi afrikiečiai. ,,Turtingi žmonės nuvažiuoja į Afriką paturistauti, bet šiaip lietuviams Afrika yra dar neatrastas kontinentas“, - teisinosi M.Ramonienė.
Kaltas mentalitetas
Paklausta, ar gali būti, kad vadovėlį iliustravusi dailininkė gyvenimą nėra mačiusi juodaodžio žmogaus, mokslininkė nusijuokė: ,,Žinoma, kad ne“.
,,Supraskite, - tęsė docentė, - tuo metu kai rašėme vadovėlį, lietuvių mentalitetas buvo kitas. Vadovėlis, kaip ir visi moksliniai veikalai, buvo recenzuojamas, tačiau ir mūsų recenzentų mentalitetas buvo toks pat. Jie tuose piešinėliuose taip pat nieko blogo neįžvelgė“.
Vadovėlį recenzavo žymus kalbininkas ir pedagogas Bronius Dobrovolskis bei VU Lituanistinių studijų katedros dėstytoja Virginija Stumbrienė.
Ar Lietuvoje iki šiol nėra interneto?
M.Ramonienė teisinosi, kad mokslininkai tiesiog neapsižiūrėjo ir paliko įžeidžiančio pobūdžio piešinuką pačiuose naujausiuose vadovėlio leidimuose.
Tuo tarpu Čikagos universiteto profesoriaus R.Austeno toks M.Ramonienės pasiteisinimas neįtikino: ,,1993 metai – tai ne 1930-ieji. Juk nereikia asmeniškai būti pabendravus su juodaodžiais, kad suprastum, kas yra rasizmas, kas – ne. Tokius dalykus galima surasti internete. Na, sakykime 1993 m. nebuvo interneto. Bet negi interneto Lietuvoje nėra iki šiol?“
Vien VU Lituanistinių studijų katedros organizuojamuose kursuose per metus lietuvių kalbos kursų išklauso per 500 įvairaus amžiaus studentų. Tarp jų – ir verslo žmonės, ir su Lietuvos piliečiais susituokę užsieniečiai, ir bakalauro studentai, po vieno ar dviejų semestrų sugrįžtantys atgal į savo gimtąsias šalis. Iš šio vadovėlio lietuvių kalba dėstoma ir kituose Lietuvos, Europos bei Jungtinių Valstijų lituanistikos centruose.