„Aš manau, kad turime visas politines potekstes atidėti į
šalį ir kalbėti argumentų kalba“, - BNS antradienį sakė
ministras.
Jis tvirtino sulaukęs gimnazistų plojimų, kai kalbėjo apie
sprendimus, kurie „užtikrintų geresnes šito krašto jaunų žmonių
perspektyvas“.
Ministras sakė geresnėmis perspektyvomis laikantis „geresnį
pasirengimą egzaminui, jo išlaikymą, nes tai yra tiesiausias kelias
toliau studijuoti ir jausti, kad tu esi savo šaly ir šitos šalies
pilietis“.
G.Steponavičius BNS dėstė, kad sprendimai dėl vieningo
lietuvių kalbos egzamino visiems abiturientams bei didesnio kiekio
dalykų dėstymo lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose nėra
savitikslis politikų sumanymas - tai esą daroma dėl geresnių
galimybių vaikams toliau mokytis ir integruotis į darbo rinką.
Jis taip pat pabrėžė, kad prieš pereinant prie pakeitimų,
jiems bus pasiruošta. Ministro teigimu, vieningas lietuvių kalbos
egzaminas greičiausiai bus įvestas 2013 metais, iki tol bus
atitinkamai adaptuotos programos ir parengti mokytojai.
„Reikia sutarti, kokie parengiamieji darbai turi būti padaryti,
kad tiek mokymo programų pasikeitimas būtų pritaikymas prie
vieningo egzamino, tiek ir pedagogams rengiant vaikus būtų suteikta
pagalba keliant kvalifikaciją, atitinkamomis mokymo priemonėmis,
medžiaga, literatūra“, - dėstė ministras.
Jis teigė, kad galutinį sprendimą dėl daugiau dalykų dėstymo
lietuvių kalba tautinėms mažumoms dar turės priimti Seimas, bet
pabrėžė, kad tokių pamokų kiekis turi būti parenkamas
atsižvelgiant į Lenkijos politiką lietuvių tautinės mažumos
atžvilgiu.
„Seimas turi padėti tašką priimdamas įstatymą. Bet aš, kaip
ministras, tikrai ir viešai kalbu, ir padarysiu viską, kad tautinių
mažumų mokyklose lietuvių kalba mokomų dalykų kiekis ar dalis
nebūtų didesnė nei yra kaimyninėje Lenkijoje. Aš manau, kad
lygiateisiškumo arba lygiavertiškumo principas žiūrint į
kaimyninės šalies patirtį tikrai neturėtų būti peržengtas“, -
kalbėjo G.Steponavičius.
Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad tautinių mažumų
mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba,
privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.
Svarstydamas naujos redakcijos įstatymą, Seimas pritarė
nuostatai, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių
mažumų kalba, dviejų ar trijų dalykų ugdymas turėtų būti
vykdomas lietuvių kalba, šalia privalomų valstybinės kalbos
pamokų.
Taip pat planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą -
šiuo metu gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminų
užduotys skiriasi.
Lietuvos politikai pabrėžia, kad lenkams šiuo metu Lietuvoje
sudarytos išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba, o
lietuviai moksleiviai Lenkijoje didesnę dalį pamokų mokosi lenkų,
o ne lietuvių kalba.