Internetinė erdvė stebina savo pasiūlymais studentams. Vienas jų – diplominių, kursinių, referatų ar kitų rašto darbų rašymas. Oficialiai prisistatančios įmonės ir bendrovės tikina atliekančios greitus ir kokybiškus rašto darbus. Internetinių svetainių tituliniuose puslapiuose vilioja retorika, jog „vykęs“ diplominis darbas padeda išsiskirti iš minios, maža to – tai tiesus kelias karjeros aukštumoms pasiekti. Ir ne kas kitas, o baigiamasis darbas įprasmina sunkų studento kelią diplomo link.
Su etikos kodeksais prasilenkiančios įmonės be jokios baimės apie savo paslaugas skelbia viešai ir detaliai.
Norite bakalauro darbo? Puiku – pakratykite kišenę ir už bakalaurinį mokėkite nuo 1800 iki 2400 litų. Jeigu reikia magistro darbo, teks suploti apie 2800 litų. Kursinis darbas kainuoja nei daug, nei mažai - „tik“ 800 litų.
Panaršius panašaus pobūdžio svetaines paaiškėjo, kad du tūkstančiai litų už bakalaurinį darbą – ne tiek jau daug. Kitose svetainėse pateikiama informacija dar gražesnė: baigiamojo kolegijos lygio darbo kaina svyruoja apie 2400 litų, bakalauro – 3500 litų, magistro darbas siekia net 3800 litų. Kursinio darbo kaina gali siekti net 1200 litų. Paprastas referatas bus parašytas vos už kelias šimtines.
Studentams gelbėjančios bendrovės skelbia, kad konfidencialumas – jų prioritetas, todėl informacija apie rašto darbo pirkėją yra neviešinama. Taip pat jos pabrėžia, kad yra sąžiningos – darbas yra parašomas greitai, atsižvelgiant į studento ir universiteto, kuriame jis mokosi, reikalavimus, bei dažniausiai garantuoja gerą pažymį. Jeigu studentui apsiginti darbo nepavyksta ir jis negauna teigiamo balo, bendrovė pažada pinigus grąžinti.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas sako, kad šiuo metu tokia nesąžiningumo forma tarp studentų įgavo didelį pagreitį. Akademinėje visuomenėje paplitusio darbų pirkimo, pasak A.Marko, sustabdyti neįmanoma.
„Jeigu studijų procesas būtų vykdomas tikslingai ir būtų orientuotas į studentą, dėstytojas - rašomo darbo vadovas - turėtų nuolatos dirbti su studentu, stebėti jo progresą. Taip galimybė nusipirkti darbą sumažėtų iki minimumo. Be to, legalaus verslo - darbų ruošimo - neriboja ir nedraudžia Lietuvos Respublikos teisinė bazė. Aukštosios mokyklos daugiausia apie akademinio nesąžiningumo prevenciją kalba etikos kodeksuose, kuriuos privalo turėti visos Lietuvos aukštosios mokyklos, tačiau jų veiksmingumas yra itin mažas“, - pastebėjo A.Markas.
Anot LSAS prezidento, atliktų tyrimų dėl etikos kodeksų veiksmingumo rezultatai nesikeičia jau nuo 2008 metų. O prevencinė veikla dažniausiai vykdoma pačių studentų iniciatyva.
„Didžiausią rezultatą sprendžiant nusirašinėjimo ir darbų pirkimo problemas teiktų teisinės bazės keitimas, draudžiant akademinių darbų rengimą už bet kokios formos atlygį bei atsakingas dėstytojų darbas. Studentai nusirašo ar perka darbus dažnai ir todėl, kad iš jų nieko daugiau nėra reikalaujama, kad studijos neatitinka jų lūkesčių, jog mato dėstytoją kartą per semestrą ar dėl elementarios motyvacijos studijoms stokos“, - įsitikinęs A.Markas.
Šiuo metu, pasak A.Marko, akademinis nesąžiningumas pasiekęs aukščiausią lygį per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų. „Tam įtakos turi ir pačios aukštosios mokyklos – kadangi jos konkuruoja ne dėl geresnio studento ar geresnių kokybės rodiklių, o dėl didesnio studentų skaičiaus. Stipriai nuvertėję diplomai dėl nesąžiningumo ir korupcijos nuvertėja dar labiau.
Akademinio nesąžiningumo problema yra visuomenės bei aukštųjų mokyklų vadovų veidrodis. Kiekviena aukštoji mokykla, norėdama užtikrinti skaidrų ir kokybišką studijų procesą savo viduje, galėtų tai skatinti per savo administracinį ir akademinį personalą. Tačiau tam reikia noro ir nuoseklaus darbo, siekiant iškelto tikslo“, - aiškino LSAS prezidentas A.Markas.
Švietimo viceministrė Nerija Putinaitė tikina, kad Švietimo ir mokslo ministerija stengiasi kovoti su internetinėje erdvėje rašto darbais prekiaujančiomis bendrovėmis.
„Niekam ne paslaptis, kad internete tokias paslaugas siūlančių asmenų ar bendrovių yra ne viena. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas įvertinti vienos įmonės, kuri savo internetinėje svetainėje siūlo nusipirkti rašto darbą, veiklą. Generalinė prokuratūra užklausą persiuntė Policijos departamento Lietuvos kriminalinių tyrimų biurui, kuris įmonės „Studium Generale“ veikloje pažeidimų neįžvelgė. Šį pareiškimą galime apskųsti“, - kalbėjo N.Putinaitė.
N.Putinaitė piktinasi, kad už pinigus diplominius darbus rašančios įmonės ir privatūs asmenys tampa nesutramdomos ir taip išdrąsėjo, kad nebijo savo teikiamų paslaugų viešai skelbti internete. Studentas sučiuptas su darbu, kuris rašytas ne jo pastangų dėka, N.Putinaitės manymu, neturėtų gauti diplomo ir privalo būti pašalintas iš universiteto.
Į Generalinę prokuratūrą švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius kreipėsi praėjusiais metais, lapkričio 11 dieną, dėl komerciniais tikslais vykdomos akademinės etikos principus pažeidžiančios veiklos. Sausio 14 dieną Lietuvos kriminalinės policijos biuro pirmojo skyriaus viršininkas Darius Kiaušas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Kadangi nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėties šios įmonės veikloje, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Tokia veikla yra nedraudžiama Lietuvoje. Jeigu įstatymai nedraudžia – tai už teisėtą veiklą niekas nebaudžia. Jeigu Generalinės prokuratūros netenkins mūsų motyvai, tai ji nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo gali ginčyti“, - kalbėjo Tomas Graužinis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, nusikaltimų tyrimo antrosios valdybos viršininkas.
Rašto darbus parduodančios įmonės, įsikūrusios pačiame Vilniaus centre, vadovas Nikolajus Melnikovas savo veikloje nieko blogo nemato. Anot jo – jeigu nebūtų paklausos, tai ir pasiūla neegzistuotų.
„Jeigu man ši veikla nebūtų priimtina, aš tiesiog ja neužsiimčiau. Jūs atkreipkite dėmesį – mūsų klientai ateina iš universitetų. Tada kyla klausimas, jeigu jau studentas kreipiasi į mus, tai kaip jis apskritai galėjo įstoti į aukštąją mokyklą?“ - retorinius klausimus uždavė N.Melnikovas.
Ką toliau studentas daro su parašytu rašto darbu, N.Melnikovui nesvarbu. „Kur toliau eina užsakovas su rašto darbu – tiksliai mes nežinome. Tai yra jo asmeninis reikalas. Mes neturime tikslių duomenų, jog su mūsų pagalba parašytu rašto darbu jis eina į universitetą.“
Faktas, jog rašto darbas yra nuolatos koreguojamas atsižvelgiant į užsakiusio asmens dėstytojo komentarus, N.Melnikovui įtarimų nekelia: „Teoriškai galima manyti, kad tai dėstytojo komentarai. Tuos komentarus ir reikalavimus gali rašyti pats studentas, mes to negalime patvirtinti. Ar neša jis tą darbą į universitetą ar ne – man neįdomu. Gali ir į tualetą su juo nukeliauti – man visiškai „dzin“. Dėl etikos galiu pasakyti tą patį. Mes nieko nepažeidžiame ir negalime pažeisti“, - įsitikinęs N.Melnikovas.
Prasidėjo antrasis semestras, kurio pabaigoje studentams teks universitetuose pristatyti įvairius atsiskaitomuosius rašto darbus. Todėl dabar tokie verslininkai kaip N.Melnikovas ar pavieniai rašeivos gali trinti delnais – užsakymų dėl įstatymų spragų – tikrai netrūks.