Valstybės lėšomis finansuojamų studijų vietų trūksta arba į jas pritraukiama per mažai kandidatų menų, sporto, žemės ūkio mokslų, tiksliųjų mokslų pedagogų ir kitose srityse. Į sporto ir menų specialybes, pasak šių sričių specialistus rengiančių universitetų, į valstybės finansuojamas vietas, kaip parodė praėjusių metų priėmimo rezultatai, neįstoja net ir lyderiai, aukštus pasiekimus sporto ir meno srityse parodę kandidatai.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje trečiadienį susirinkęs gausus būrys aukštųjų mokyklų atstovų teigė, kad trečius metus vykdoma studijų reforma nejuda iš vietos, neatliekami sisteminiai tyrimai, kiek ir kokių aukštos kvalifikacijos specialistų valstybei reikia, kiek jų baigusių mokslus įsidarbina Lietuvoje, kiek išvyksta į užsienį.
Tokie duomenys, pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, per 20 metų išties nebuvo sistemiškai renkami. „Tačiau iki šių metų balandžio 1 dienos tikrai turėsime dabartinės situacijos topografiją, vadinamą specialistų poreikių žemėlapį, kuris rodys, kiek absolventų įsidarbino. Pavyzdžiui, neturime duomenų, kiek ir kokių aukštąjį mokslą baigusių menininkų įsidarbino. Didžiosios dalies tyrimų, darytų iki 2008 metų, prognozės absoliučiai nepasitvirtino. Dabar Ūkio ministerija daro labai svarbų tyrimą dėl makroekonominių prognozių, nes mes irgi negalime prognozuoti specialistų poreikių be makroekonominių įžvalgų“, - aiškino viceministrė.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktus orientacinius skaičius, 2011 m. valstybės finansuojamų studentų skaičius universitetuose ir kolegijose iš viso turėtų siekti per 19 tūkstančių, iš jų meno studijų - 785 (iš jų muzika, teatras ir kinas, šokis - 240, dailė, dizainas, architektūra fotografija, medijos ir kt. - 545), humanitarinių mokslų - 1240, socialinių mokslų - 6530, fizinių mokslų - 1545, biomedicinos mokslų - 2880, technologijos mokslų - 6210. Iš viso šįmet planuojama finansuoti apie 5 tūkst. magistro studijų vietų.
Pastebimi ir kai kurie pokyčiai nuo dvejus metus vykdomos studijų reformos pradžios. Kai kuriose universitetinėse studijų programose mažėja stojančiųjų, bet daugėja koleginėse studijų programose. Universitetai į magistrantūros studijas lanksčiau priima baigusius tos pačios studijų krypties studijas kolegijose. Be to, mažėja stojančiųjų į tam tikrų universitetų ar kolegijų konkrečias studijų programas, nes jie neatlaiko konkurencijos su kitais universitetais, pavyzdžiui, matematika Vilniaus pedagoginiame universitete ir Vilniaus universitete.
Pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų atstovai nerimauja, ar užteks tiksliųjų dalykų mokytojų Lietuvos mokykloms kylant ekonomikai, kai mokytojai vėl paliks mokyklas ieškodami geresnių uždarbių.
Neabejojama, kad Lietuvai greitu metu pritrūks ir informatikos specialistų, atsivėrus darbo rinkai Vokietijoje.