Prieš gerą dešimtmetį Anglijoje susibūrusios ne pelno organizacijos „CrossRef“ inovacijų direktorius G.Bilderis mugės svečiams pristatė technologijas, kurios padėtų mokslininkams išspręsti labai aktualias plagijavimo, neveikiančių nuorodų bei publikacijų paminėjimo problemas.
Jį į Lietuvą pasikvietė Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“.
Technologija, aptinkanti tekstų pasikartojimą
Anot G.Bilderio, organizacija „CrossRef“ siekia skatinti bendruomenišką naudojimąsi pačiomis naujausiomis technologijomis tam, kad visame pasaulyje būtų kuo efektyviau ir greičiau atliekami moksliniai tyrimai.
Mokslo pasaulyje vertinama organizacija siūlo keletą technologijų, kurios galėtų palengvinti mokslinius tyrimus. Viena iš populiariausių – „CrossCheck“ plagijavimo aptikimo sistema, aptinkanti pasikartojimą moksliniuose tekstuose. Skirtingose disciplinose ši elektroninė sistema veikia pagal vadinamąjį „panašumų skaičių“ – kuo daugiau žodžių sutampa, tuo atidžiau leidėjams reikia įvertinti tokio teksto originalumą.
„CrossRef“ inovacijų direktorius pastebėjo, kad tekstų pasikartojimai gali būti ir atsitiktiniai, todėl tekstų autoriai, administratoriai bei leidėjai turėtų patys objektyviai ir kūrybiškai įvertinti tekstų „persiklojimus“. „CrossCheck“ turi trūkumą – programa neatpažįsta plagiatų fotografijose, diagramose ir piešiniuose.
Kaip gimė idėja sukurti tokią plagiavimo aptikimo sistemą? „Įprastai leidėjai tarpusavyje konkuruoja. Nebūna taip, kad jie vaikščiotų vieni pas kitus į svečius ir klaustų: ar jūs turite tokią mažą plagijavimo problemėlę, – šmaikščiai pasakojo vienas iš „CrossCheck“ sistemos kūrėjų. – Tačiau atsirado ir tokių, kurie suprato, kad verta vienyti jėgas, kadangi visi leidėjai turi bendrą tikslą – visuomenei pristatyti nepriekaištingo turinio mokslinius straipsnius.“
„CrossCheck“ – tekstų patikimumo ženklas
„Pagrindinis mūsų organizacijos šūkis – dirbti kolektyviai ir užmegzti patikimus bendradarbiavimo ryšius. Vienas iš svarbiausių siekių – nustatyti patikimą, autoritetingą tekstų turinį, sugebėti akademinei visuomenei pasakyti, kurį tekstą reikia gerbti, kurio – ne. Siekiame, kad mokslininkai visame pasaulyje ant leidinių išvydę „CrossCheck“ logotipą, suprastų jį kaip aukštos kokybės, teksto patikimumo ženklą“, – sakė G.Bilderis.
Šiandien šioje bazėje registruota 23 tūkstančiai žurnalų, per 1 700 bibliotekų iš 56 pasaulio šalių. Organizacijos nariais yra tapę ne tik visame pasaulyje garsios komercinės bei ne pelno leidyklos, bet ir atvirosios prieigos leidėjai, institucijų saugyklos, tarptautinės organizacijos, įvairių mokslo sričių leidėjai, publikuojantys pačius įvairiausius leidinius – žurnalus, knygas, duomenų bazes, vaizdo medžiagą.
Jeigu jūsų nuoroda neveikia, jūs prarandate reputaciją
„Nuoroda į mokslininko straipsnį leidžia objektyviai suskaičiuoti, kiek mokslininko idėjos yra populiarios. Jeigu jūsų nuoroda neveikia, jūs prarandate reputaciją, – teigė G.Bilderis. – Mokslinių straipsnių nuorodos yra mokslo pagrindas. Jei nuoroda neatsidaro, griūva visa sistema. Nei mokslininkai, nei leidėjai to nenori: paprastiems vartotojams tai sukelia šiek tiek nepatogumų, o profesionaliems leidėjams ši problema – tikrų tikriausias prakeikimas.“
Pasak „CrossRef“ atstovo, nuorodos neveikia dėl tekstų redagavimo, kartais dėl administratorių tingumo, tačiau rūpintis savo tekstais, savo pateikiama informacija yra pirmiausia paties autoriaus atsakomybė.
Šiai dažnai problemai „CrossRef“ organizacija pasiūlė sprendimo būdą – skaitmeninį objekto identifikatorių (angl. digital object indetificator, DOI). Leidėjai, skelbdami kokį nors tekstą internete, priskiria jam identifikatorių, kuris padeda išsaugoti visada veikiančią nuorodą.
„Mes siūlome efektyviai veikiančią nuorodų sistemą, kuriai padedant skaitytojas, paspaudęs ant nuorodos į šaltinį, gali pasiekti bet kurį cituojamą straipsnį“, – pasakojo G.Bilderis.
Šiandien „CrossRef“ organizacija savo duomenų bazėje yra sukaupusi beveik 50 milijonų skaitmeninių objekto identifikatorių (DOI). Už kiekvieną DOI tenka sumokėti vieną dolerį.
„Gali atrodyti visai nemažai, tačiau mes efektyviai išsaugome mums patikėtą tekstų turinį ir visos nuorodos puikiai veiks. Sumokate vieną dolerį – ir jūsų informacija tampa amžinybe“, – juokavo G.Bilderis. Tam, kad paskatintų autorius publikuoti ir senesnius savo tekstus, organizacija nutarė jiems sumažinti kainą, todėl dabar „CrossRef“ duomenų bazėje pristatomi ir 50 metų senumo straipsniai.
Suvienijus jėgas gimsta geriausios inovacijos
„Pinigai reikalingi padengti mūsų išlaidas bei užtikrinti, kad mūsų klientais taptų ne tik leidybos gigantai, bet ir „smulkios žuvys“ – paprasti vartotojai. Prieš dešimtmetį pradėję savo veiklą, pasiėmę paskolas, nežinojome, ar pavyks šis sumanymas. Vis dėlto prieš kelerius metus paskolas grąžinome, šiuo metu netgi turime pinigų rezervą. Šis rezervas mums padėtų išgyventi įvykus nenumatytiems atvejams ir taip išsaugotume daugelį metų kurtą sistemą“, – pasakojo vienas iš organizacijos kūrėjų.
Darbas tarpdisciplininėje šešiolikos žmonių komandoje skatina nuolatinius ieškojimus. Visos „CrossRef“ siūlomos technologijos vis atnaujinamos. „Daugelis „CrossRef“ darbuotojų yra itin daug patyrę akademinės leidybos srityje, kiti – IT specialistai, bet išduosiu ir vieną mažą paslaptį – ypač daug mūsų darbuotojų yra humanitarai“, – teigė G.Bilderis, pats studijavęs Europos ankstyvojo modernizmo istoriją, o vėliau tapęs IT programavimo specialistu.
„Mūsų komandoje nėra mokslininkų, tačiau tai nereiškia, kad mes negalime suprasti jų problemų. Nuolatos dalyvaujame įvairiose mokslo konferencijose bei daug diskutuojame su mokslininkais. Štai dabar mokslininkų pasaulyje itin populiaru tinklaraščių kūrimas, todėl norime išsiaiškinti jų problemas ir sukurti tinkamą infrastruktūrą. Bendraujame su bibliotekininkais, kuriems itin aktualu, kad jų bazėse būtų atnaujinta informacija. Mūsų tikslas – padėti jiems keistis. Taip pat nuolatos bendraujame su viso pasaulio leidėjais. Daugiausia dėmesio skiriame žmogiškiems pokalbiams. Bandome įrodyti, kad plagijavimo problema – didžiulė, o suvienijus jėgas pavyks sukurti pačią geriausią prevenciją“, – pasakojo G.Bilderis, dabar bendradarbiaujantis ir su Lietuvos mokslo periodikos asociacija bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“.