Daugiausiai kartų startavęs NASA erdvėlaivis paskutinį kartą
pakilo 16 val. 53 min. vietos (23 val. 53 min. Lietuvos) laiku ir
nuskriejo Tarptautinės kosminės stoties (TKS) link. Šią misiją
„Discovery“ baigs ateinantį mėnesį ir taps pirmuoju iš trijų šio
tipo erdvėlaivių, kuris bus nurašytas.
„Gera čia būti“, - „Discovery“ vadas Steve'as Lindsey (Stivas
Lindsis) pranešė per radiją, kai erdvėlaivis įskriejo į orbitą.
Planuojama, kad „Discovery“ susijungs su TKS šeštadienį 19 val.
16 min. Grinvičo (21 val. 16 min. Lietuvos) laiku, o pati misija
truks 11 dienų. Į orbitinę stotį erdvėlaivis skraidina modulį,
kuriame bus laikomos atsargos, taip pat pirmąjį į kosmosą
pasiųstą žmogaus pavidalo robotą „Robonaut2“ (RB2).
Šios misijos metu astronautai du kartus išeis į atvirą
kosmosą.
Paskutinės akimirkos prieš startą prabėgo neramiai: NASA
inžinieriams teko skubiai pašalinti gedimą, dėl kurio buvo
laikinai paralyžiuoti kai kurie valdymo centro kompiuteriai. Ši
problema buvo išspręsta, o misija nebuvo atidėta.
Lapkritį startas buvo atidėtas, kai didžiuliame oranžiniame
išoriniame „Discovery“ degalų bake buvo aptikta įtrūkimų, dėl
kurių priežasties ir galimo remonto inžinieriai suko galvas daug
savaičių.
Baigiant programą „Space Shuttle“, JAV kosminėje programoje
atsiveria didelė spraga, kurios nepavyks užpildyti diržų veržimo
ir lėšų įšaldymo laikotarpiu. Dėl šios priežasties žmonės į
TKS ir iš jos galės būti skraidinami tik Rusijos kosminiais
laivais.
Kennedy kosminiame centre susirinkę astronautai,
inžinieriai ir kosmoso skrydžių gerbėjai pakiliai, tačiau taip
pat su širdgėla stebėjo istorinį „Discovery“ startą, kuris įvyko
praėjus 27 metams nuo šio erdvėlaivio pirmojo skrydžio į
kosmosą.
„Neabejotina, kad šis erdvėlaivis yra inžinerijos stebuklas, -
sakė NASA technologijų skyriaus vadovas Bobas Braunas. - Tačiau jis
jau senstelėjęs - jam 30 metų, o suprojektuotas buvo tikriausiai
dar dešimtmečiu anksčiau“.
„Manau, kad visi pripažįstame, jog reikia pradėti naują
skyrių. Tačiau visada, kai tenka pradėti naują skyrių, būna
malonu, tačiau taip pat liūdna“, - pridūrė jis.
„Discovery“ įgula planuoja pritvirtinti prie TKS Nuolatinį
daugiafunkcinį modulį, kuriame atsiras papildomos erdvės saugoti
atsargoms ir vykdyti moksliniams eksperimentams. Taip pat skraidinama
kai kurių atsarginių dalių ir modulis „Express Logistic Carrier“ -
išorinė platforma didelių gabaritų įrangai.
Erdvėlaivis taip pat pirmąkart atskraidins į TKS žmogaus
pavidalo robotą.
„Robonaut 2“, kurį sukūrė NASA ir bendrovė „General Motors“,
taps nuolatiniu orbitinės stoties įgulos nariu, kai išskris
„Discovery“.
Kai „Discovery“ baigs šį skrydį, jis bus seniausias ir
daugiausiai misijų atlikęs iš išlikusių JAV erdvėlaivių,
nuskraidinęs į kosmosą 180 žmonių, tarp kurių buvo pirmoji
įgulai vadovavusi moteris ir pirmasis į atvirą kosmosą išėjęs
afroamerikietis.
Vėliau šiemet į orbitą planuojama paskutinį kartą paleisti
kitus du erdvėlaivius: „Endeavour“ turėtų startuoti balandžio 19
dieną, o „Atlantis“ - birželio 28 dieną.
„Discovery“ ne kartą įsiamžino istorijoje nuo pirmojo starto
1984 metais. Šis erdvėlaivis iškėlė į orbitą kosminį
teleskopą „Hubble“, taip pat pirmasis susijungė su Rusijos orbitine
stotimi „Mir“ ir atskraidino į TKS dalį Japonijoje sukurtos
kosminės laboratorijos „Kibo“ modulio.
Šis erdvėlaivis taip pat pirmasis startavo po tragiškai
pasibaigusių kitų dviejų erdvėlaivių misijų - kai 1986 metais
kildamas sprogo „Challenger“, o 2003 metais grįždama iš orbitos
sudegė „Columbia“.
„Discovery“ per 352 kosmose praleistas dienas yra apskriejęs
mūsų planetą daugiau nei 5 600 kartų, o bendras jo įveiktas
atstumas - apie 230 mln. kilometrų.
Kompanijos „Boeing“ vyriausioji inžinierė Rachel Wiedemann, atsakinga už erdvėlaivio išorinio šiluminio
skydo patikrą, sakė, kad starto diena buvo išties jaudinanti.
„Šiam aparatui jaučiuosi esanti artimiausia; su juo dirbdama
įgijau daugiausiai patirties, - aiškino R.Wiedemann. - Jis mano
kūdikis“.