Studentė pradžioje mąstė apie šokį. Ir šoko, tvirtai apkabinta draugo. Jo smegenys perdavė impulsą „apkabinti“. Apsikabinimas užtruko. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodė paprasčiausias susitikimas universitete, tačiau studentų smegenyse visa tai pasireiškė kaip sudėtinga aktyvumo kreivė.
Tam, kad smegenys aktyviai dirbtų, t.y., kad mąstytume, smegenims būtinas kraujas. Būtent kaskart vis skirtingas kraujo antplūdis į smegenis, leidžia įmanomu paversti tai, kas sunkiai įsivaizduojama – minčių skaitymą.
O kas šiuo momentu jūsų galvoje? Troškimai? Konkretus objektas? Sentimentai? Mokslas šiandien jau pažengęs pakankamai, kad žmogaus mintys būtų fotografuojamos ir net filmuojamos bei tokiu būdu absoliučiai tiksliai nustatoma, apie ką jis mąsto konkrečiu momentu.
Carnegie Mellon universitete, esančiame Pensilvanijos valstijoje (JAV), magnetinio rezonanso pagrindu buvo sukurtas įspūdingas minčių interpretavimo prietaisas. Pusantros valandos šis prietaisas analizuos savo noru galbūt mokslinę revoliuciją lemsiančiame eksperimente dalyvaujančio vaikino smegenų aktyvumą.
Tyrėjai ragina jauną vyrą mąstyti apie tai, kas jam šauna į galvą, išvydus kompiuterio ekrane konkrečius žodžius: „dievinti“, „nekęsti“, „įžeisti“. Kompiuteris paskirsto smegenis į dvidešimt tūkstančių lygių dalių, vadinamų vokseliais.
Dalyse, kuriose kraujas cirkuliuoja didesniu intensyvumu, kitaip tariant, smegenų dalyse, aktyvuotose konkrečios minties, vokseliai nusidažo mėlynai. Srityse, kuriose smegenų aktyvumas dar intensyvesnis, vokseliai pageltonuoja, pačiose intensyviausiose – paraudonuoja. Kiekvienos minties pagrindu generuojamas vaizdinys, kuris išsyk lyginamas su milijardais į jį panašių vaizdinių.
Lygindamas naujai sugeneruoto ir kompiuteryje anksčiau išsaugoto vaizdinio panašumą, prietaisas yra pajėgus tiksliai nustatyti, apie ką galvojama. Tokiu būdu sudaromas specialus minčių žodynas, teigia Brazilijos mokslininkas Augustas Buchweitzas.
Prietaisas negali visko atlikti pats, žmonės turi dirbti, įvesdami duomenis, ir tik tuomet kompiuteris ims ieškoti vaizdinių, besikartojančių žmonių smegenyse, tokiu būdu leisdamas nustatyti kitų asmenų minčių turinį, teigia A.Buchweitzas.
Smegenų aktyvumą fiksuojanti nuotrauka leidžia identifikuoti dvi priešiško turinio mintis, pavyzdžiui, pagalvojus apie karštai mylimą žmogų, konkrečios smegenų sritys nusidažo mėlynai, tuo tarpu tuo pat metu raudonai nusidažančios sritys rodo, kaip elgtųsi tas pats asmuo, jeigu jį užvaldytų neapykanta.
Vienas tyrimo lyderių, daktaras Marcelis Justas, tvirtina, jog naujai atrasta technologija ateityje bus naudinga taikant gydymą psichiatrinių bei neurologinių problemų turintiems asmenims, identifikuojant, kas sutrikę jų mąstyme, ir kokie vaistai padėtų normalizuoti padėtį.
Atrodo mokslinė fantastika, visgi, dar šiais metais mokslininkai tikisi galėsiantys perskaityti žmogaus mintis sulig joms atsirandant žmogaus galvoje.
Šiuo metu minčių skaitymas tėra tik embrioninės stadijos eksperimentas, kurio atlikimas įmanomas tik laboratorijoje, pasitelkus į pagalbą sudėtingus prietaisus. Visgi, psichologijos ir neurologijos sričių specialistų užmačios – gerokai platesnės. Tikima, kad jau visai netrukus bus atrastas minčių skaitytuvas, veikiantis nuotoliniu būdu, kurio pagalba galės būti identifikuojama, kas vyksta bet kurio mūsų galvoje.
Tarkime, įsivaizduokite teroristą Niujorko traukinių stotyje. Jis gabena nešiojamą minčių skaitymo įrangą. Jo tikslas – sužinoti centrinio CŽV kompiuterio apsaugos kodą. CŽV agentė – moteris. Atvyksta kitas agentas, kuris įteikia moteriai kodą, garantuojantį priėjimą prie ultrakonfidencialios informacijos.
Tačiau technologija tokia pažangi, kad joje neegzistuoja nė menkiausia spraga. Agentei susipažįstant su skaičiais, šnipas lazeriu nuskanuoja jos smegenis, pastarajai to nė nesuprantant. Viskas, ką ji mąsto, iššifruojama kompiuterio. Taip, skaičius po skaičiaus, slaptas numeris patenka šnipo dispozicijon.
Be abejo, tyrėjai tikisi, jog technologija nebus naudojama piktiems tikslams. Bet kokiu atveju, tai – intriguojanti tema.
Japonijoje išrastas prietaisas, leidžiantis nustatyti, ką žmogus sapnuoja. Pažangių technologijų tyrimų institute Kijoto mieste vykdyti eksperimentai ilgą laiką vadinti magija, stebuklais bei telepatija. Bet kuriuo atveju, tai – tiesiog mokslas, žinoma, jo tikslai – ambicingi.
Mokslininkas Yukiaso Kamitami tvirtina, jog jo sukurtas prietaisas pajėgus įrašyti tai, ką žmogus sapnuoja. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, pradėta buvo būtent nuo vaizdinių, susiformuojančių smegenyse, identifikavimo. Pirmieji testai, naudojantis šiuo prietaisu, pavyko puikiai.
Atlikdami testus, mokslininkai suprojektavo magnetinio rezonanso mašinos viduje įvairius simbolius, tokius, kaip kvadratas.
Savanoriai buvo paprašyti įsižiūrėti į figūrą. Buvo nuskanuotas savanorių smegenų aktyvumas, ir nustatyta, ką jie mąstė tuo momentu. Rezultatas buvo kiek išplaukusių kontūrų figūra, tačiau neliko abejonių, jog prietaisas perskaitė tiksliai tai, ką žmonės galvojo. Kaip ir pirmojo prietaiso atveju, pastarojo veikimas pagrįstas kraujo antplūdžio smegenyse kitimu, priklausomai nuo minčių turinio. Prietaiso „nupiešiami“ vaizdiniai keitėsi kaskart, vos savanoriui buvo parodoma kita geometrinė figūra.
Japonų mokslininkų teigimu, esti teorijų, tvirtinančių, jog sapnavimo procesas svarbus, pavyzdžiui, išmoktų dalykų įtvirtinimui. Jeigu tai tiesa, sapnus įrašantis prietaisas padėtų žmonėms produktyviau mokytis.
Profesorius tvirtina, jog minėtos technologijos pasaulį užvaldys dar negreitai. Visgi, panašu, jog vieną dieną mūsų sapnai nustos būti kažkuo, ką tiesiog užmiršime vos pabudę.