Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 23 kolegijos,
teikiančios aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tarp jų yra 13
valstybinių ir 10 nevalstybinių mokyklų.
2010-2011 mokslo metų pradžioje didesnė dalis studentų - 39,4
tūkst., arba 74 proc., - studijavo valstybinėse kolegijose.
Nevalstybinėse kolegijose mokėsi kas ketvirtas studentas.
Anksčiau kasmet augęs studijuojančiųjų kolegijose skaičius
pastaruoju metu mažėja. Palyginti su praėjusiais mokslo metais,
studentų skaičius kolegijose sumažėjo 3,4 tūkst. (6 proc.), o per
dvejus metus sumažėjo 8,1 tūkst. (13 proc.), arba beveik tiek
studentų, kiek mokosi Vilniaus kolegijoje.
Pernai rudenį koleginių studijų pirmakursiu tapo kas ketvirtas
(25,4 proc.) tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklos
abiturientas ir 3,7 proc. profesinių mokyklų absolventų.
Tarp priimtųjų taip pat buvo 188 įgijusieji profesinę
kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir 228 turintieji kolegijų
ir universitetų aukštojo mokslo baigimo diplomus. Iš viso kolegijos
priėmė studijuoti 16 tūkst. studentų - 1 tūkst. mažiau nei 2009
metais.
2010 metų rudenį valstybės finansuojamose studijų vietose
studijavo 49 proc. kolegijų studentų. Pastaraisiais metais mažėjo
studijuojančiųjų savo lėšomis: 2008-ųjų rudenį už mokslą
mokėjo 35,3 tūkst., 2009-aisiais - 31,5 tūkst., 2010-aisiais - 27,3
tūkst studentų. Nevalstybinėse kolegijose valstybė finansavo 1,7
tūkst., arba 12 proc., visų studijų vietų
2010-2011 mokslo metų pradžioje ištęstinės formos studijas
(buvusias vakarines ir neakivaizdines) pasirinko 48 proc. studentų.
Merginos kolegijose sudarė 56 proc. visų studentų. Tarp
studijuojančiųjų 7 tūkst. (13 proc.) buvo 30 metų ir vyresni, 1,8
tūkst. - 40 metų ir vyresni žmonės.
Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo
srityje. 2010-2011 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo
administravimą studijavo 23 tūkst. (44 proc.) studentų. Kitos
populiarios studijų sritys - inžinerinės specialybės, sveikatos
priežiūra ir teisė. Inžinieriais rengiasi tapti 6 tūkst. (11
proc.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros specialistais - 4
tūkst. (8 proc.), teisės specialistais - 3,4 tūkst. (6 procentai).
Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų
pedagogiką sumažėjo 17 proc., statybos inžineriją - 12 proc.,
verslą ir administravimą ir teisę - po 11 procentų. Padidėjo
sveikatos mokslų studijų populiarumas - studijuojančiųjų
odontologiją per metus padaugėjo 26 proc., medicinos diagnostikos
mokslus - 12 procentų.
Per dešimtmetį nuo įsteigimo pradžios kolegijos parengė
daugiau negu 85 tūkst. aukštojo mokslo specialistų - profesinių
bakalaurų. 2010 metais kolegines studijas baigė 12,7 tūkst.
profesinių bakalaurų, iš jų 577, arba 4,6 proc., toliau tęsia
mokslą universitetuose.
Šalies kolegijose daugėja atvykstančiųjų studijuoti iš
užsienio valstybių. 2008 metų rudenį šalies kolegijose studijavo
97 užsienio piliečiai, o 2010 metais - 197.
Tarp atvykusiųjų 91 yra ES valstybės pilietis. Didesnė dalis
užsieniečių (69 proc.) atvyko studijuoti pagal aukštųjų mokyklų
akademinių mainų programas, kiti (31 proc.) - savo iniciatyva.
Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo
administravimo (46 proc.), mokytojų rengimo (11 proc.), meno (9
proc.), transporto paslaugų (9 proc.), sveikatos priežiūros (7
proc.) studijas.
2009-2010 mokslo metais 434 kolegijų studentai gilino žinias
užsienyje.