Tai ji teigė po to, kai Lenkijos žiniasklaida paskelbė, esą
Lietuva pasiūlė įstatymo projektą perduoti konsultacijoms.
Pasak Lietuvos ministro atstovės spaudai Renatos Lazdin,
savaitgalį Vengrijoje per neformalų Europos Sąjungos (ES) ministrų
susitikimą netiesiogiai sutarta dar kartą pateikti Lietuvos lenkų
padėtį atspindinčius rodiklius.
„Be kitų - pakartoti argumentus, kuriais vadovaujamasi einant
link Švietimo įstatymo pakeitimo. Lietuva nepails jų kartoti,
tačiau tai nereiškia, kad bus leista kištis į suverenios
valstybės santykius su jos piliečiais ir įstatymų leidybą“, - BNS
sakė R.Lazdin.
Pasak jos, Lietuva yra pasiryžusi dar sykį informuoti, išgirsti
nuomonę, tačiau vadinti šį procesą konsultacijomis - „klaidinga
ir klaidinanti interpretacija“.
„Ministro nuomone, tokios interpretacijos neprisideda kuriant
pasitikėjimu grįsto dialogo, kurio Lietuva siekia“, - sakė
R.Lazdin.
Pasak ministro patarėjos, Švietimo įstatymo pakeitimas vykdomas
ir tik tam, kad tautinės mažumos Lietuvoje turėtų dar didesnes
galimybes integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
„Ministras apgailestauja, kad aukščiausio lygio pareigūnai
negirdi šių argumentų. Vasario pradžioje pasirodžiusi ES Žmogaus
teisių agentūros studija aiškiai konstatavo, kad net 42 proc.
Lietuvos tautinių mažumų atstovų nurodo nepakankamai gerai
mokantys lietuviškai, tai mažina jų galimybes konkuruoti darbo
rinkoje“, - tvirtino R.Lazdin.
„Galimai šis faktas nėra žinomas aukščiausiems pareigūnams,
tačiau kasdienius darbus dirbantys Lietuvos diplomatai Lenkijoje
pastebi, kad šis faktas paprastai užbaigia diskusiją dėl Lenkijos
kaltinimų Lietuvai“, - sakė ministro patarėja.
Lenkijos dienraštis „Rzecpospolita“ pirmadienį pranešė, esą
per susitikimą savaitgalį A.Ažubalis pasiūlė kolegai Radoslawui
Sikorskiui (Radoslavui Sikorskiui) perduoti konsultacijoms su Lenkijos
puse Švietimo įstatymo projektą, susijusį ir su tautinėmis
mažumomis.
Dienraštis citavo URM atstovą spaudai Marciną Bosackį, kuris
sakė, jog „pasiūlymas perduoti Lenkijos pusei projektą - yra
teigiamas įvykių posūkis ir žingsnis į priekį, kuriant
pasitikėjimą Lenkijos ir Lietuvos santykiuose“.
Kai kurie lenkų politikai reiškia nepasitenkinimą siūlymais
Seime plėsti dalykų dėstymą lietuvių kalba.
Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti naujos Švietimo įstatymo
redakcijos priėmimą.
Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dabar situacija
Lietuvoje gerokai skiriasi nuo padėties Lenkijoje. Tautinių mažumų
mokyklose Lenkijoje vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne
lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje
proporcija yra 95 proc.lenkų kalba ir tik 5 proc. lietuvių.
Lietuvos vadovai pabrėžia, kad lenkai tokių gerų sąlygų
švietimo srityje neturi nė vienoje kitoje užsienio valstybėje -
pasaulyje už Lenkijos ribų yra 160 lenkiškų mokyklų ir 100 yra
Lietuvoje.
„Geresnių sąlygų niekur pasaulyje lenkams kaip Lietuvoje
nėra“, - šį mėnesį sakė Lietuvos prezidentė Dalia
Grybauskaitė.