„Būsimas parlamento balsavimas dėl naujo Švietimo įstatymo bus
svarbus lakmuso popierėlis, kiek toli Lietuva yra pasirengusi
žengti, kad apsaugotų savo mažumų teises“, - Lenkijos parlamente
kalbėjo R.Sikorskis.
„Prašome, kad toliau nebūtų mažinamas mokymas lenkų kalba, o
ilgai kartoti Lietuvos lenkų reikalavimai būtų įvykdyti. Jie yra
lojalūs demokratinės Lietuvos piliečiai su teise išsaugoti savo
tapatybę, kultūrą ir nuosavybę“, - sakė ministras, kurio kalbą
BNS atsiuntė Lenkijos ambasada Lietuvoje.
Balsavimas dėl naujos redakcijos Švietimo įstatymo numatomas
ketvirtadienį.
Lenkijos politikai kritikuoja nuostatas, kuriomis siūloma
įtvirtinti, jog bent du ar trys dalykai vyresnėse klasėse tautinių
mažumų mokyklose būtų dėstomi valstybine lietuvių kalba.
Pareigūnai sako, kad šiuo metu tautinių mažumų mokyklose 95 proc.
pamokų vyksta lenkiškai, nors Europoje vidurkis yra apie 60 proc.
pamokų tautinės mažumos kalba, panašus rodiklis yra ir Lenkijoje.
Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra
vienintelė valstybė už Lenkijos ribų, kur lenkiškai galima įgyti
visą išsilavinimą - pradedant pradiniu ir baigiant aukštuoju. Be
to, visame pasaulyje, išskyrus Lenkiją, veikia 160 lenkiškų
mokyklų, ir didžioji dauguma (100) iš jų yra Lietuvoje.
Vis dėlto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjai ir juos
remiantys politikai Varšuvoje sako, kad siūlomi įstatymo pakeitimai
pablogintų lenkų padėtį.
Lietuvos diplomatai paneigė Lenkijos žiniasklaidos pranešimus,
kad Lietuva ketina vykdyti konsultacijas dėl Švietimo įstatymo
pataisų.
„Savaitgalį Vengrijoje per neformalų ministrų susitikimą
netiesiogiai buvo sutarta ne kas kita kaip eilinį sykį pateikti
Lietuvos lenkų padėtį atspindinčius rodiklius. Be kitų -
pakartoti argumentus, kuriais vadovaujamasi einant Švietimo įstatymo
pakeitimo link. Lietuva nepails jų kartoti, tačiau tai nereiškia,
kad bus leista kištis į suverenios valstybės santykius su jos
piliečiais ir įstatymų leidybą“, - BNS sakė užsienio reikalų
ministro Audroniaus Ažubalio atstovė spaudai.
„Lietuva yra pasiryžusi eilinį sykį informuoti, išgirsti
nuomonę, tačiau vadinti šį procesą konsultacijomis - klaidinga ir
klaidinanti interpretacija. Ministro nuomone, tokios interpretacijos
neprisideda kuriant pasitikėjimu grįstą dialogą, kurio Lietuva
siekia“, - teigė Renata Lazdin.
Pasak jos, Švietimo įstatymo pakeitimas vykdomas tam, kad
tautinės mažumos Lietuvoje turėtų dar didesnes galimybes
integruotis į visuomenę ir darbo rinką.