Dirbdami su žmonėmis, šnekančiais japoniškai ir angliškai, tyrėjai atsižvelgė ir į tai, ar tiriamieji apskritai vartoja užsienio kalbą, ir į tai, kaip puikiai ją moka. Vėliau, atsižvelgiant į anksčiau minėtus kriterijus, buvo palyginta, kaip skirtingų grupių asmenys suvokia mėlyną spalvą.
Spalvos supratimas idealiai tiko bilingualizmo koncertui testuoti, nes egzistuoja didžiulis skirtumas tarp ribų, kuriomis spalvą apibrėžia skirtingos užsienio kalbos. Pavyzdžiui, japonų kalboje egzistuoja specialus terminas itin šviesiam (mizuiro) arba itin tamsiam (ao) mėlynumui apibrėžti, o anglų kalba atitikmenų šiems žodžiams neturi.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad žmonės labiau linkę vertinti dvi skirtingas spalvas kaip panašias tuo atveju, jei jie priklauso tai pačiai lingvistinei kategorijai.
Anot P.Athanasopoulo, žmonės, kalbantys vien japoniškai, buvo labiau linkę akcentuoti skirtumą tarp tamsios ir šviesios mėlynos nei anglakalbiai.
Neseniai paviešintoje studijoje taip pat tvirtinama, jog tamsios ir šviesios mėlynos spalvos skyrimo laipsnis dvikalbių asmenų grupėje priklausė nuo to, kokią kalbą jie dažniau vartoja – anglų ar japonų.
Dauguma žmonių, mokydamiesi užsienio kalbos, telkiasi ties praktiniais dalykais, pavyzdžiui, kaip užsisakyti maisto ar kaip naudotis viršuoju transportu, tačiau anksčiau minėto tyrimo metu atskleista, jog mokantis užsienio kalbos žmogus praturtėja ne vien naujomis frazėmis.
“Drauge su žodyno ir gramatikos pažinimu, mokomasi apskritai naujo būdo suvokti pasaulį”, - sakė P.Athanasopoulas. Jo teigimu, kalbą, kultūrą ir pažinimą jungia nepertraukiamas ryšys.
Mokslininko tvirtinimu, kol kalbos mokomasi klasėje, apsiribojama ties bandymu pasiekti kažką specifiško ir tikslaus, o įsiliejus į svetimą kultūrą, vyksta kitas gerokai sunkiau apibrėžiamas procesas – kinta pats mąstymo būdas.
Specialistas taip pat pridūrė, jog mažiausiai poros kalbų mokėjimas suteikia žmogui galimybę būti gerokai naudingesniam ir labiau pageidaujamam darbo rinkoje, palyginti su asmenimis, kalbančiais tik viena kalba.
Anot jo, Europos Sąjungoje labai pageidaujami dvikalbiai, ir jau seniai pastebėta, kad galimybė dirbti su tokiais žmonėmis nepaprastai palengvina bendradarbiavimą, nes, pavyzdžiui, verslo partneriai gali suprasti ne tik tai, ką sako vienas kitam, bet ir tai, kaip jų pašnekovas mąsto bei suvokia konkrečius dalykus.
Būtent dėl tos priežasties daugiakalbystė, pasak P.Athanasopoulo, yra kur kas geriau nei kurios nors užsienio kalbos paskelbimas „universalia“, kaip kad praeityje atsitiko su anglų, bei raginimas bendrauti vien ja.
Bet kuris asmuo, ieškantis motyvacijos užsienio kalbai mokytis, turėtų pamąstyti apie tarptautinę erdvę, sakė mokslininkas.
Gebėjimas bendrauti naujai aplinkai priimtina kalba suteikia galimybę ne tik suprasti, ką kalba aplinkiniai, bei prireikus paprašyti pagalbos, bet ir vietiniams įprastu būdu suvokti pačią aplinką. Šis gebėjimas, anot P.Athanasopoulo, gali tapti neįkainojama vertybe, siekiant užmegzti, pavyzdžiui, verslo santykius su užsienio partneriais.
Kita vertus, dvikalbystė naudinga ne vien tarptautinėje erdvėje - dvikalbiai, anot puikiai graikų ir anglų kalbomis kalbančio mokslininko, įgyja galimybę iš naujo pažinti ir sau įprastą aplinką, įvertinti tuos pačius dalykus iš skirtingos perspektyvos.