Reportažą apie tai, kad lenkai nenori mokytis lietuviškai, žiūrėkite čia.
Premjeras Andrius Kubilius sako, kad
Lietuvos ir Lenkijos santykių neturėtų pabloginti priimtas
Švietimo įstatymas, kuriuo numatoma plėsti dėstymą lietuvių
kalba tautinių mažumų mokyklose ir suvienodinti lietuvių kalbos
egzaminą.
„Niekaip negalėčiau suprasti, kaip galėtų pablogėti santykiai
su Lenkija, jei įstatymas numato paprastą dalyką, kad sąlygos
vaikams įgyti daugiau žinių, išmokti daugiau kalbų yra
pagerinamos. Didesnio skaičiaus kalbų mokėjimas yra turtas,
pagerinimas, o ne pablogėjimas, todėl sakyti, kad turėtų
pablogėti santykiai, būtų visiškai nesupratama“, - žurnalistams
sakė premjeras.
Platesniam mokymui lietuvių kalba priešinasi ir kai kurie
Lenkijos politikai, ir vietos tautinių mažumų bendruomenės.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Seime Jaroslavas
Narkevičius įsitikinęs, jog naujas Švietimo įstatymas blogina
dabartines tautinių mažumų teises, vien dėl to jis yra netinkamas.
„Mes kartais blogus dalykus norime vadinti gražiais žodžiais.
Taip pat yra čia. Jeigu yra teisė mokytis nuo ikimokyklinės
įstaigos iki baigiant mokyklą visus dalykus gimtąja kalba, o dabar
taip nėra. Tai vienareikšmiškas dalykas susiaurinimas“, -
ketvirtadienį žurnalistams įstatymą įvertino J.Narkevičius.
Premjeras tuo tarpu mato ne galimybių susiaurinimą, o
priešingai - išplėtimą. „Aš tikrai dar sykį galiu pakartoti, kad
dvidešimt pirmam amžiuj gebėjimas komunikuoti, mokėjimas įvairių
kalbų, savo tautos kalbos, savo valstybės kalbos, anglų kalbos ir
dar galbūt kitų yra privalumas, o ne trūkumas“, - sakė premjeras.
Klausiamas, ar lietuvių kalba taip nėra diegiama prievarta,
premjeras replikavo, jog jam einant į pirmą klasę tai irgi
atrodžiusi prievarta. „Kai aš ėjau į pirmą klasę, man irgi tai
atrodė prievarta“, - juokavo premjeras.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) inicijuotu įstatymu
numatoma nuo 2015 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant
trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.
„Aš džiaugiuosi, kad po ilgai trukusių diskusijų yra priimtas
naujos redakcijos Švietimo įstatymas, kuris leidžia aiškiai
pabaigti ilgametes pertvarkas pradėtas švietime, suteikiant
galimybę mokykloms ir pedagogams dirbti savarankiškai su visai
kitokiu požiūriu į mokymo kokybę“, - žurnalistams po įstatymo
priėmimo sakė švietimo ministras Gintaras Steponavičius.
Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą ir
tvirtinant, kad dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo
nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas,
Seimas įstatyme įrašė papildomų išlygų, kurioms esant
leidžiama išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją.
Ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės,
galės išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą
vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo
ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių
vaikai.
Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti
specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo
nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios
pakraipos mokykla.
Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir
religinės konfesijos mokykla.
Kai kurios įstatymo nuostatos susilaukė tautinių mažumų protestų dėl siūlymo plėsti dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir siekio suvienodinti lietuvių valstybinės bei gimtosios kalbos programas bei egzaminus.
Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ugdymo procesas, nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba.
Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.
Seimas nustatė, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba
vyks pamokos, kai dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir
geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų,
tačiau atsisakyta dar aštresnės priešpriešos sulaukusio siūlymo
tautinių mažumų mokyklose lietuviškai mokyti du-tris dalykus.
Senasis Švietimo įstatymas, galiosiantis iki liepos, numato, kad
tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti
tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.
Švietimo ministras sako, jog tokie pakeitimai daromi ir siekiant
tautinių mažumų atstovams padėti integruotis į darbo rinką,
visuomeninį gyvenimą, kad jie turėtų lygias galimybes kaip ir tie
jaunuoliai, kurių gimtoji kalba - lietuvių.
„Gerbiant ir suvokiant būtinybę integruotis tautinių mažumų
mokyklas baigiantiems žmonėms į darbo rinką, į visuomeninį
gyvenimą, yra tikslinga, remiantis kitų kaimyninių valstybių
patirtimi, dalį dalykų mokytis valstybine kalba“, - sakė
G.Steponavičius.
Ministras tvirtino, jog ministerija padarys visus būtinus
žingsnius paruošiant tautinių mažumų mokyklų pedagogus mokyti ir
lietuvių kalba, tam papildomai per šiuos ir kitus metus turėtų
būti skirta 5 mln. litų.
„Tam papildomos lėšos yra sutelktos, iki 5 milijonų lėšų
reikės per šiuos ir kitus metus“, - sakė ministras, pridūręs, jog
„taip pat bus svarstoma galimybė mokėti papildomas lėšas
dirbsiantiems pagal naujus reikalavimus pedagogams“.
Ministras tvirtino, jog iki šiol tautinės mažumos kalba
mokiusiems pedagogams neturėtų kilti esminių sunkumų kai kurias
temas mokyti lietuviškai, nes, jo žodžiais, nemokančių
lietuviškai mokytojų nėra.
„Nėra tokių mokytojų, kurie nekalba lietuviškai, visi yra
išsilaikę lietuvių kalbos kvalifikacinius egzaminus ir lietuvių
kalbą jie moka. Per artimiausią pusmetį iš valstybės pusės bus
padarytas visas parengiamasis darbas, kad tie mokytojai įgytų
reikiamus kvalifikacinius įgūdžius“, - sakė G.Steponavičius.
Seimo ketvirtadienį priimtu įstatymu taip pat numatyta, kad
lietuvių kalba būtų mokoma jau nuo darželio - tautinių mažumų
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ne mažiau kaip 4
valandos per savaitę turės būti skiriamos ugdymui lietuvių kalba.
Dabar įstatymas įtvirtina vienodą lietuvių kalbos egzaminą
visų - ir lietuviškų, ir tautinių mažumų - mokyklų
abiturientams. Numatyta, kad vienodą lietuvių kalbos egzaminą
abiturientai laikytų jau 2013 metais.
Ministras tvirtina, jog šiuo atveju einama Lenkijos pavyzdžiu,
nes ten lenkų kalbos valstybinis egzaminas visų mokyklų
abiturientas yra vienodas.
„Lenkijoje jau daugelį metų visi abiturientai, tiek lenkų, tiek
tautinių mažumų mokyklose, laiko vienodą lenkų kalbos egzaminą,
tą patį principą ir žingsnį žengiame mes po daugelio metų. Dėl
vieningo lietuvių kalbos egzamino įvedimo dar mano pirmtakai
ministrai iš Lietuvos ir Lenkijos pusės buvo sutarę, mes nedarome
to strimgalviais, tai bus laipsniškai įgyvendinama“, - sakė
G.Steponavičius.