Apie tai antradienio rytą kalbėdama „Žinių radijuje“ informavo šalies vadovės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.
„Prezidentė dar nėra gavusi šio įstatymo, ji dar tik gaus šią savaitę ir spręs, svarstys, ar jį pasirašyti“, - sakė V. Būdienė.
Pasak jos, Prezidentės manymu, Švietimo įstatymo pataisos, numatančios, kad lietuvių kalba turėtų būti mokoma tik tų istorijos ir geografijos mokomojo dalyko dalių, kurios susijusios su Lietuva, padidins tautinių mažumų mokyklų patrauklumą, nes suteiks galimybę kiekvienam Lietuvos piliečiui gerai išmokti lietuvių kalbą. Tai esą ateityje padės geriau integruotis į darbo rinką, viešajame gyvenime.
„Taigi lietuvių kalbos mokymasis yra svarbus kiekvienam Lietuvos piliečiui ir ne tik tautinių mažumų. Manyčiau, lietuvių kalbos - savo kalbos - kultūra kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų daugiau rūpintis, nes tai yra, ką turime godoti, ką perėmėme iš savo protėvių ir dėl to tai - kiekvieno piliečio rūpestis. Kartais netgi stebina, kad mes patys Lietuvoje mažai rūpinamės kalbos kultūra, pačia kalba, ir kai kurių, netgi švietimo, politikų dalyvavimas viešosiose diskusijose, nukreiptose prieš kalbą ir kalbininkus, yra nesuprantamas. Kalbos kultūra valstybėje yra mūsų kultūros dalis ir ypač svarbu tausoti, gerbti, puoselėti ir daryti kalbą gyvą, kurti naujus terminus, nes su informacinėmis technologijomis tas poreikis yra labai didelis“, - kalbėjo Prezidentės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais.
ELTA primena, kad tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus dėstoma per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. O pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos bus mokoma integruotai. Tokioms Švietimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas.
Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje - per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.
Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, pataisomis taip pat įtvirtinama, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą.
Be to, nuspręsta teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.