Šįmet sudarytai komisijai pavesta teikti išvadas dėl lituanistų mokslininkų rengimo krypčių, rūpintis lituanistinio paveldo puoselėjimu ir gimtosios kalbos ugdymu. Lituanistikos plėtros komisija taip pat formuluos Vyriausybei išvadas, kaip užtikrinti Lietuvos tapatybės raidą ir ją stiprinti.
Pasak Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, susirinkę garbiausi lituanistikos žmonės, mokslininkai apibrėš pagrindines problemas lituanistikos moksluose.
„Lituanistika tai nėra vien tik kalba, bet ir Lietuvos istorija, literatūra, kultūra. Kaip posėdyje sakė profesorė Viktorija Daujotytė, tai tam tikras skerspjūvis mūsų humanitarinių mokslų. Yra šiokių tokių problemų, todėl greičiausiai bus sudaryta lituanistikos plėtros darbo grupė, kuri turės parengti tam tikrą veiksmų planą - tai lietuvių kalbos ugdymo ir lietuvių kultūros paveldo klausimai, Lietuvos istorijos platesnių tyrimų klausimai“, - vardijo Vyriausybės kancleris.
Pasak jo, Lituanistikos plėtros komisijos pirmojo posėdžio uždavinys - nustatyti pagrindines kryptis, kurioms valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ir užtikrinti didesnį finansavimą, nustatyti prioritetus.
„Patriotizmas irgi buvo akcentuotas šioje diskusijoje, bet jis turi būti intelektualus patriotizmas, o ne remtis primityviomis nacionalistinėmis ar šovinistinėmis ideologijomis. Tikslas - pakelti mūsų lituanistiką, mūsų patriotinį ugdymą į aukštesnį intelektualinį lygį“, - sakė D. Matulionis.
Intelektualų forumu vadinamai Lituanistikos plėtros komisijai pirmininkauja Premjeras Andrius Kubilius, jo pavaduotojai - kultūros bei švietimo ir mokslo ministrai.
Numatoma, jog Lituanistikos plėtros komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip dukart per metus. Komisija prireikus gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų, rengti teisės aktų projektus ir juos teikti Vyriausybei svarstyti.