Parama būtų skiriama dvejus metus, į ją galėtų pretenduoti
nuolatinę studijų formą pasirinkę užsieniečiai.
„Numatyta paramą teikti tik į antrąją studijų pakopą
įstojusiems užsieniečiams, laikantis nuostatos, jog bakalauro
laipsnį užsienietis turėtų įgyti savo šalies aukštojoje
mokyklose. Taip tikimasi pritraukti motyvuotus ir dėl savo akademinio
kelio tvirtai apsisprendusius užsieniečius. Nuolatinė studijų
forma pasirinkta tam, kad būtų lengviau administruoti paramą ir
siekiant užtikrinti, kad užsieniečiai studijas Lietuvoje rinktųsi
tikslingai“, - teigia ŠMM, teikianti Vyriausybei svarstyti tokį
siūlymą.
ŠMM numato 2011 metais keturiems trečiųjų šalių piliečiams,
įstojusiems į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijas
Lietuvos aukštosiose mokyklose, skirti stipendijas ir išmokas
studijų kainai padengti bei keturiems - tik stipendijas.
„Numatoma, kad tokiu būdu pavyks į šalį pritraukti gabius
trečiųjų šalių piliečius antrosios pakopos nuolatinės studijų
formos studijoms, kurie gebėtų drauge su Lietuvos mokslininkais
vykdyti mokslinius tyrimus, dalyvautų projektuose, esant poreikiui
vykdytų tyrimus integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose
(slėniuose) vystomomis temomis“, - aiškina ministerija.
Pasak ŠMM Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus
vyresniosios specialistės Jolantos Navickaitės, iki šiol
trečiųjų šalių piliečiai galėjo paramą gauti atskirais
atvejais, o siūlomu nutarimu parama taptų sisteminė.
„Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad į valstybės
finansavimą gali pretenduoti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,
asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, lietuvių
kilmės užsieniečiai, Europos Sąjungos piliečiai. Iš esmės
trečiųjų šalių piliečiai neturi galimybių gauti jokios
valstybės paramos. Iki šiol jei būdavo iš kokių nors specialių
fondų skiriama valstybės parama, tai dažniausiai būdavo dviejų
ministrų susitarimas“, - BNS sakė ji.
ŠMM atstovė pavyzdžiu, kaip trečiųjų šalių studentai iki
šiol gaudavo paramą, pateikė tarpministerinį Lietuvos ir
Azerbaidžano susitarimą dėl šios šalies studentų priėmimo.
Pernai pagal šį susitarimą į Lietuvą atvyko 15
azerbaidžianiečių, kitais mokslo metais jų turėtų atvykti 23.
„Tiesiog Užsienio reikalų ministerija turėjo specialią
programą, galėjo skirti lėšų stipendijoms ir buvo toks ministrų
susitarimas. Aukštosios mokyklos sutiko atleisti juos nuo studijų
mokesčio, ministerija skyrė keturias ar penkias stipendijas. Bet
nebuvo sistemos, kuri leistų užsieniečiams iš trečiųjų šalių
žinoti, kad Lietuvoje jie gali aplikuoti ir, jei atitinka kriterijus,
būti atrinkti“, - pasakojo J.Navickaitė.
Anot jos, Lietuvoje studijuoja apie 4 tūkst. užsieniečių.
Šį siūlymą ministrų kabinetas turėtų svarstyti
trečiadienį.