Šį mėnesį KTU Gynybos technologijų instituto mokslininkai
Juodkrantės poligone sėkmingai išbandė raketines sistemas „KTU GTI
- 95“ ir „KTU GTI - 160“.
Gynybos technologijų instituto direktorius, profesorius
Algimantas Fedaravičius kalbėdamas BNS pabrėžė, kad raketinės technologijos gali būti pritaikomos labai plačiai.
„Tikrai įdomi sritis mokslų sandūroje, aerodinamika, mechanikos
inžinerija, medžiagos, chemija. Raketinė technika yra labai
intelektuali ir efektyvi. Tokie interesai iš mokslo ir studijų
pusės. Jei pasižiūrėti taikymo sritimis, tai jos labai plačios -
nuo karinės iki kosmoso, meteorologijos zondų išvedimui į didesnį
aukštį. Vis ta mūsų technika tam gali būti pritaikyta“, -
kalbėjo A.Fedaravičius.
Jis sakė, kad institutas bendradarbiauja su oficialiomis šalies
saugumą užtikrinančiomis institucijomis ir teigė matantis
kariuomenės dėmesį mokslininkų plėtojamoms technologijoms. Kita
vertus, jis stebėjosi, kad Lietuvoje trūksta tikėjimo instituto
galimybėmis.
„Jei nematyčiau perspektyvos, tai ir nedirbtume. Lietuvoje
egzistuoja nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas mūsų
moksliniu, inžineriniu potencialu, su kuo aš tikrai nenoriu sutikti.
Vien tik šitie sėkmingi bandymai tai įrodo“, - dėstė
A.Fedaravičius.
Mokslininkas nenorėjo atskleisti, kaip buvo finansuojamas raketų
sukūrimas, tačiau pabrėžė, kad siekiant platesnio jų pritaikymo
tai netaptų didele našta biudžetui.
„Gal į šitą klausimą nesigilinkime, kiek lėšų reikėjo
šitam projektui - matote, jis yra realizuotas. Tai yra ne
milijoninės lėšos. Jeigu būtų priimtas strateginis sprendimas,
kad mūsų techniką plačiau naudoti, tai tikrai mūsų biudžetui
didelės naštos nebūtų“, - sakė Gynybos technologijų instituto
vadovas.
Tuo metu Lietuvos kariuomenės atstovas teigia, kad
bendradarbiavimas su raketas tobulinančiais mokslininkais kol kas
apsiriboja leidžiant bandymų metu naudotis kariškių poligonais.
„Lietuvos kariuomenė neprieštarauja tokioms mokslininkų
iniciatyvoms ir sudaro sąlygas jų kuriamas raketas išbandyti
kariuomenės turimuose poligonuose. Esame už tai, kad mokslininkų
iniciatyvos išliktų ir vėliau duotų rezultatus“, - BNS sakė
kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus.
„Šiuo metu nėra svarstomos galimybės kitaip prisidėti prie
šio Lietuvos mokslininkų vystomo projekto. Kariuomenei reikalinga
tai, kas jau išbandyta, patikrinta ir yra patikima“, - teigė jis.
Pasak KTU pranešimo, išbandytų raketinių sistemų paskirtis
yra karinė - sistema „Žemė-žemė“, raketas gali naudoti ir
meteorologinės tarnybos, raketų varikliai gali būti panaudoti
kosminėje technikoje.
A.Fedaravičius BNS sakė, kad kariuomenės poligone buvo
išbandomas tiktai raketų paleidimas, variklių patikimumas ir kuro
efektyvumas, tačiau kovinių galvučių jose nebuvo, taip pat nebuvo
išbandomos taikymo sistemos.
„Ateity galbūt, bet šiame etape - ne“, - teigė profesorius.
2009 metų liepą KTU specialistai sėkmingai išbandė
eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą ir paleido raketą „KTU
GTI-1“. Anot KTU, ankstesnės kietojo kuro raketinės sistemos
patobulintos patikimumo požiūriu, sukurta žymiai galingesnė
raketa, kurios variklis užtikrina veikimo nuotolį iki 30 kilometrų.
„Pasiūlyta originali kietojo raketinio kuro receptūra, kuri
nenusileidžia ir užsienio panašios paskirties kūriniams, ir to
raketinio kuro gamybos technologija. Suformuoti kietojo raketinio kuro
blokai, užtikrinantys reikiamas traukos charakteristikas, sukurti
dviejų tipų varikliai, ištirtos jų slėgio, temperatūros ir
traukos charakteristikos. Tai sėkmingai išbandyta praktikoje“, -
teigiama universiteto pranešime.
Anot A.Kvedaravičiaus, Lietuvoje atsirado grupė specialistų,
kurie gali kurti, tirti ir praktiškai įgyvendinti tokią techniką.