Kauno Jono Jablonskio gimnazijos abiturientė Šarūnė Smalakytė dar nežino, kokias studijas pasirinks. Merginos akiratyje - labai skirtingos specialybės: žurnalistika, reklamos verslas, viešasis administravimas, ekonomika.
Paklausta, ar anksčiau negalvojo apie konkrečią specialybę ir rimčiau jai nesirengė, didesnį dėmesį skirdama vienam ar kitam dalykui, mergina pasigyrė, jog vienodai gerai jai sekasi visi dalykai,
o pažymių vidurkis siekia 9,8 balo.
Šarūnė pastebėjo, jog daugelis jos bendramokslių jau anksčiau apsisprendė, kur studijuos, o ji vis dar svarsto.
„Gerai, kai žinai iš anksto, ką norėsi studijuoti, tada išvengi sunkių pasirinkimo kančių paskutinėje klasėje. Suprantu, jog mėtymasis tarp kelių specialybių, likus keliems mėnesiams iki egzaminų, nėra geras dalykas“, - sakė Šarūnė.
Viską lems egzaminų rezultatai
Pasidomėjus, kas lemia profesijos pasirinkimą, Šarūnė atsakė, jog didžiausią įtaką tam turi ne mokykloje gaunamos žinios, bet konkretūs pavyzdžiai bei tėvų įtaka.
„Mokykla nesuformuoja asmenybės branduolio ir profesijos pasirinkimo, viską lemia konkretūs pavyzdžiai, žmonės, kurie dirba pasirinkę vieną ar kitą profesiją ir jų pasiekimai“, - sakė Šarūnė.
Mergina teigė, jog norėtų studijuoti Vilniuje, nes nori esminių gyvenimo pasikeitimų ir didesnio šuolio nuo mokyklos iki studijų. Šarūnė sakė, jog tai, kokią specialybę jis studijuos, priklausys nuo baigiamųjų egzaminų rezultatų.
„Pirmuoju numeriu įrašysiu žurnalistiką, nes ši specialybė suteikia galimybę geriau pažinti pasaulį, reikalauja labai plataus gyvenimo reiškinių matymo. Jei nepasiseks, tada gal pavyks mokytis viešojo administravimo ar ekonomikos“, - dėstė mergina.
Profesiją rinktis dar anksti?
Apie tai, kada derėtų pasirinkti specialybę, ar reiktų jai rengtis iš anksto, kuo skiriasi specialybė ir išsilavinimas, ar svarbi motyvacija, kalbamės su pernai geriausių rezultatų Lietuvoje pasiekusios Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriumi, docentu Bronislovu Burgiu.
- Nemažai jaunų žmonių negali apsispręsti, kur studijuos, ką veiks gavę brandos atestatą? Ar tai rimta problema? Ką jiems galėtumėte pasakyti?
- Tai tikrai ne problema. Dar turite laiko apsispręsti. Galutinį sprendimą priimkite tik gavę brandos atestatą.
- Bet dažnai moksleiviams kalama į galvą, jog dėl būsimosios specialybės reikia apsispręsti kiek galima anksčiau.
- Labai klysta tie, kurie jau dešimtoje klasėje ar net anksčiau „pasirenka specialybę“, labai domisi, ko galėtų vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje nebesimokyti. Tai didelė klaida!
Svarbiausias dalykas dėl abiturientų motyvacijos, kurį norėčiau pasakyti, - jokiu būdu nepradėti rengtis profesijai mokyklos suole.
Jokių „profiliavimų“! Gimnazija nėra ir jokiu būdu negali būti profesinė mokykla, „orientuojanti į profesiją“ mokykla.
Svarbiausia - išsilavinimas
- Kodėl manote, kad „profiliavimas“ neturi prasmės?
- Žmogus visą gyvenimą turi domėtis ne tik savo specialybe, bet ir savo išsilavinimu, išprusimu. Keista, kad net universitetų studentai reikalauja mokyti tik specialybės dalykų! O kur žadate įgyti išsilavinimą?
Nepamirškite, kad daugelio dalykų visą gyvenimą mokėsite tik tiek, kiek to išmoksite vidurinėje mokykloje. Toje, kurioje jums įteiks brandos atestatą, o ne specialybės pradmenų pažymėjimą. Brandos turi būti daug! Branda turi būti visuotinė, universali. Nes vos tik baigsite mokyklą – neišvengiamai „specializuositės“. Jau nebus ir istorijos, ir matematikos, ir geografijos, ir chemijos - tą pačią dieną, tą pačią savaitę...
- Bet juk galima save lavinti vėliau, įgijus specialybę.
- Paskui šeima, „kietas“ vadovas, neleidžiantis nukrypti nuo bendrovės reikalų, - kada lavinsitės? O be išsilavinimo – nejauku. Gėda bus pasakius, kad Žalgirio mūšis įvyko dar neįkūrus Vilniaus, gėda bus prisipažinti, kad nežinote etilo alkoholio cheminės formulės, visi juoksis, jei pasakysite, kad banginukai išsirita iš ikrų.
Geriau studijuoti du dalykus
- Bet nepaneigsite, jog svarbiausia - turėti konkrečią specialybę ir dirbti su ja susijusį darbą?
- Labai svarbu jau mokyklos suole suprasti, kad gal tik vienas iš dešimties žmonių visą gyvenimą dirba pagal specialybę. Ypač jei tą specialybę nori apibrėžti labai siaurai.
Dabar gyvenimas labai dinamiškas, turite būti pasirengę staiga pakeisti darbovietę, užsiėmimą, šalį, kalbą. Labai pravartu iškart numatyti, kad studijuosite bent du gana skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, teisę ir finansus, žurnalistiką ir kompiuteriją, filologiją ir filosofiją.
Būdami kelių sričių specialistais, būsite labai vertinami rinkoje! JAV rašytojas Artūras Heilis įsidarbino oro uoste, kad galėtų parašyti romaną „Oro uostas“. Kodėl daug aktorių blogai vaidina prostitutes? Todėl, kad niekada nebuvo prostitutės.
- Prakalbote apie atsargines profesijas. Kokia galėtų būti universaliausia atsarginė profesija?
- Labai gera atsarginė profesija - pedagogo. Bet pirma būkite matematikas, o tik paskui - matematikos mokytojas. Iš biochemijos įmonės atėjęs į mokyklą būsite geras ir chemijos, ir biologijos mokytojas, jei laiku pasirūpinsite pasisemti pedagogikos, retorikos, psichologijos pradmenų.
Į užsienį - po mokslų tėvynėje
- Nemažai abiturientų nuliūdo sužinoję, jog šiemet jau nespės įstoti į užsienio universitetus, nes ten studijomis reikia pasirūpinti iš anksto. Gal apskritai neverta studijuoti užsienyje?
- Šiandien vaikšto nusiminę tie, kurie jau prarado šansą studijuoti užsienio universitete. Galbūt jūs praradote šansą ten pradėti studijuoti šiemet, pasirinkti „mėgiamą specialybę“ (neišverčiamas žodžių žaismas: žmogus dar neturi specialybės, bet jau žino, kad ji mėgiama), bet juk galėsite įstoti po metų, po penkerių metų. Įstosite tada, kai jau žinosite studijų Lietuvoje skonį.
- Bet teks prarasti metus ar dvejus.
- Jokios studijos negali būti prarasti metai. Net būsimai balerinai, būsimam aktoriui, gydytojui - net tų specialybių, apie kurias svajojama nuo vaikystės, žmonėms.
- Jūsų vadovaujamoje gimnazijoje mokosi tik motyvuotas jaunimas, jūsų auklėtiniai žino, ką veiks ateityje.
- Taip, mūsų gimnazijoje mokosi daug motyvuotų moksleivių, bet jie motyvuoti mokytis, o ne pasirinkti profesiją. Dauguma abiturientų, mano manymu, studijas turėtų pasirinkti gavę atestatą, įvertinę savo svajones ir galimybes.
Visi mūsų gimnazistų studijuoja universitetuose, kurie teikia ne specialybę, o išsilavinimą. Turintis visuotinį gimnazijos išsilavinimą, gavęs šiek tiek specializuotą universitetinį išsilavinimą, žmogus yra išprusęs, išsilavinęs, pasirengęs rinkos pokyčiams ir įvairiausiai veiklai.