Milijono JAV dolerių premijos atsisakęs matematikos genijus G.Perelmanas: „Aš žinau, kaip valdyti Visatą“

Paslaptingajam genijui ji buvo paskirta už vienos iš tūkstantmečio matematikos užduočių – vadinamosios Poincaré hipotezės – sprendimą.

Prancūzų filosofo, matematiko ir fiziko Jules'io Henri Poincaré 1904 metais suformuluotą uždavinį per pastarąjį šimtmetį išspręsti bandė ne vienas garsus pasaulio mokslininkas. „Poincare prielaida“ yra pagrindinė problema topologijos moksle, kuriame tiriamos savybės geometrinių figūrų, kurios nesikeičia, kai yra tempiamos, deformuojamos ir traukomos.

G.Perelmanas šį uždavinį išsprendė prieš 9 metus ir įdėjo į Los Alamoso (JAV) laboratorijos interneto svetainę du straipsnius – 2002 m. lapkritį ir 2003 m. kovą.

Už vieną svarbiausių matematikos laimėjimų rusų genijui buvo paskirta Europos matematikų premija. Bet ir ją matematikas atsisakė priimti. Jis pareiškė, kad premijos steigėjai nėra kompetentingi šiais klausimais.

Sankt Peterburge ankštame bute su savo mama gyvenantis 45-erių vyriškis negalvoja apie šlovę, pinigus, pripažinimą. Jo nedomina linksmybės, vynas, moterys.

Tapęs „milijonieriumi“ jis visiškai atsitvėrė nuo pasaulio. Retsykiais išeina į parduotuvę, bendrauja tik su pačiais artimiausiais žmonėmis. Nesikerpa, nesiskuta, nekarpo nagų.

Po to, kai jis atsisakė įspūdingos premijos, jo praeitis ir dabartinis gyvenimo ritmas tapo žurnalistų traukos objektu. Per pastaruosius metus ne vienas jų bandė prakalbinti matematikos genijų, tačiau iki šiol nė vienam žurnalistui nepavyko pasisodinti prieš save šio keistuolio ir atvirai pakalbėti.

Jungtinėse Valstijose neseniai apie G.Perelmaną pasirodė knyga. Keista, gal ne ironiška, nes jos autorė - amerikiečių žurnalistė - taip ir nesugebėjo jo pakalbinti, nors prie vyro namų lūkuriuodavo dienų dienas.

Tačiau neseniai vienam laimingajam pavyko prakalbinti, ko gero, paslaptingiausią mokslininką planetoje. Kaip skelbia Rusijos žiniasklaida, kino kompanijos „Prezident-film“ prodiuseriui Aleksandrui Zabrovskiui pavyko ne tik prakalbinti G.Perelmaną, bet ir gauti jo sutikimą vaidinti apie jį kuriamame filme.

„Atvykau iš Tel Avivo tik tam, kad prakalbinčiau šį mokslininką. Žinojome, kad iki šiol niekam nepavyko jo pakalbinti, bet mes buvome pasiruošę eiti iki galo. Iš pradžių susitikome su jo mama, kuri mus teigiamai apibūdino ir įkalbino savo sūnų su mumis susitikti. Todėl jis mumis pasitikėjo.

G.Perelmanas man užsiminė, jog nebendrauja su rusų žiniasklaida dėl demonstruojamos nepagarbos jo atžvilgiu.

Žurnalistai jo klausia: „Kodėl atsisakėte milijono?“, „Kodėl nesikerpate nagų?“ Bet juk jis - genijus, filosofas. Jam rūpi globalūs dalykai“, - pasakojo A.Zabrovskis.

Garsųjį matematiką pakalbinęs prodiuseris tikino, jog G.Perelmanas jam paliko sveiko, normalaus, realistiško ir praktiško žmogaus įspūdį. „Kalbos, kad jis „ne visai normalus“ - visiška nesąmonė.

Jis žino, ko nori, žino, ką gali nuveikti ir ką gauti. Mes su juo bendravome dvi valandas - buvo labai įdomus ir šiltas pokalbis“, - kalbėjo prodiuseris.

A.Zabrovskiui įstrigo matematiko požiūris į milijono vertės premiją, kurios jis atsisakė: „Ką reiškia milijonas asmeniui, kuris gali valdyti Visatą“.

Bet šios minties nesupraskime pažodžiui.

Lrytas.lt skaitytojams pateikiam interviu su matematikos genijumi fragmentus.

- Grigorijau, dar būdamas mokinys dalyvavote matematikos olimpiadoje Budapešte ir ten iškovojote pirmąją vietą.

- Kai ruošėmės olimpiadai, mes bandėme išspręsti užduotis, kuriose reikia gebėjimo mąstyti abstrakčiai. Šios matematinės logikos abstrakcijos ir buvo pagrindinis tikslas kasdieninėse treniruotėse. Norint rasti teisingą sprendimą, buvo būtina save įsivaizduoti kaip nedidelę dalį pasaulio.

- Jeigu mes kalbame apie sąmoningus ir nesąmoninugs refleksus, kūdikis mokosi nuo pat gimimo. Jei galime treniruoti savo rankas ir kojas, kodėl negalime treniruoti smegenų?

- Neišsprendžiama? Ko gero, ne. Gal tiksliau būtų sakyti sunkiai įveikiama. Prisiminkite Biblijos legendą, pagal kurią Jėzus Kristus vaikščiojo vandeniu tarsi po sausumą. Man reikėjo apskaičuoti, kokiu greičiu jis turėjo eiti per vandenį, kad nenuskęstų.

- Jeigu legenda iki šiol egzistuoja, reiškia ir aš neapsirikau. Čia nėra jokios ypatingos dėlionės. Mūsų mokytojų dėka mes jau pakankamai gerai išmokome topologiją - mokslą, leidžiantį suprasti erdvės savybes ir veikti formulėmis, kurios greitai padeda pasiekti teisingus rezultatus.

Be to, pergalės matematikos olimpiadoje nepriėmiau kaip ypatingos ir reikšmingos žinios - man tai buvo tik vienas iš mylimo mokslo pažinimo etapų.

Beje, jūs žinote, jog man teko gerokai pasukti galvą pasirenkant profesiją?

- Baigęs mokyklą turėjau galimybę be jokių egzaminų stoti į bet kurį Sovietų Sąjungoje santį universitetą. Va, ir blaškiausi tarp matematikos ir konservatorijos. Pasirinkau matematiką... Man ir dabar smagu prisiminti studijų metus. Tada tiek daug spėdavome, pažinimo procesas tiesiog įtraukdavo. Mes pamiršdavome dienas, savaites ar metų laikus.

- Jokio žodžio aš nepasakiau. Tiesiog pratęsiau trimatės visatos savybės problemų tyrimus. Man tai labai įdomu.

- Žinoma. Kodėl tiek metų reikėjo įrodinėti Poincaré hipotezę. Paprastai kalbant ją apibendrinti galima taip: jeigu trimatis paviršius kažkuo panašus į sferą, jis gali būti paskleistas sferoje.

Poincaré hipotezė vadinama „Visatos formule“ dėl jos svarbos sudėtingiems fiziniams procesams, kuriais tiriama Visatos teorija. Ji suteikia galimybę atsakyti į klausimą apie Visatos formą ir vaidina svarbų vaidmenį nanotechnologijų vystymesi.

Kam statyti namą ant smėlio? Aš išmokau apskaičiuoti tuštumą. Su kolegomis mes išsaiškinome mechanizmus, kaip užpildyti socialines ir ekonomines tuštumas. Tuštumų yra visur. Jas galima apskaičiuoti ir tai suteikia didžiules galimybes. Aš žinau, kaip kontroliuoti Visatą. Ir pasakykite - kodėl aš turėčiau bėgti paskui milijoną?

Šaltiniai Rusijos žiniasklaidą informavo, jog G.Perelmaną kasdien stebi specialiosios tarnybos. Ne tik Rusijos, bet ir užsienio. Kalbama, kad paslaptingasis genijus yra vienu žingsniu priekyje šiuolaikinio mokslo.

Teigiama, kad Visata atsirado po Didžiojo sprogimo. Iš vieno taško. Į tašką ją galima ir vėl suvesti. O G.Perelmanas žino, kaip tai padaryti. Iš čia kyla daugybė klausimų - kas bus, jei jo žinojimas virs praktine išraiška? Ar G.Perelmanas, tiksliau, jo žinojimas, suvokia grėsmę žmonijai?

Kalbama, kad G.Perelmanas pats suvokia mastą to, ką jis atskleidė. Pats save jis vadina „Visatos žmogumi“. Ir bijo dėl savo saugumo. Nes jo smegenys, įvertinots milijonu JAV dolerių, yra vertos gerokai daugiau.