Tai pranešęs oficialus NASA atstovas Mike`as Curie pridūrė, kad nauja paleidimo data nenustatyta.
Paskutinis „Endeavour“ skrydis turėjo įvykti penktadienio
vakarą, bet dėl techninių problemų jis buvo atidėtas mažiausiai
48 valandoms. NASA pranešė, kad rasta problemų dėl papildomos
jėgainės (Auxiliary Power Unit 1) šildymo elementų.
Papildoma jėgainė APU - nedidelė turbina, kuri sukuria slėgį
erdvėlaivio hidraulinėje sistemoje. Ši sistema, savo ruožtu,
leidžia valdyti užsparnius ir važiuoklės stabdžius.
Vėliau starto tarnybos vadovas Mike'as Leinbachas pranešė, kad gali būti vėluojama mažiausiai 72
valandas, tai yra, kad paleidimas galėtų įvykti ne anksčiau kaip
pirmadienio vakarą.
Technikai, kad pašalintų gedimą, turi patekti į erdvėlaivio
galinį skyrių, o to neįmanoma padaryti, kai erdvėlaivis
pripildytas degalų ir parengtas startui. Šiuo metu specialistai
išpila kurą iš bakų, kad po to būtų galima pradėti darbą.
Buvo numatyta, kad erdvėlaivis susijungs su Tarptautine kosmoso
stotimi gegužės 1 dieną.
Erdvėlaivio vadas bus Markas Kelly, Atstovų
Rūmų narės Gabrielle Giffords, kuri sausį
Jungtinėse Valstijose buvo užpulta, vyras. Anksčiau jis pranešė,
kad Arizonos demokratė, kuri sausio 8 dieną per šaudymą buvo
sunkiai sužeista į galvą, atvyks stebėti, kaip bus paleidžiamas
erdvėlaivis.
Vienas svarbiausių „Endeavour“ skrydžio uždavinių - nugabenti
ir įrengti stotyje magnetinį alfa-spektrometrą (Alpha Magnetic
Spectrometer, AMS) - mokslinį prietaisą, skirtą tirti kosminių
spindulių sudėtį, ieškoti antimaterijos, tamsiosios materijos ir
keistosios materijos.