Jis žurnalistams sakė sulaukęs kelių Jungtinės Karalystės
aukštųjų mokyklų susidomėjimo.
„Manau, kad susidomėjimas ir kitomis šalimis iš britų mokyklų
pusės yra, bet džiaugiuosi, kad mes galime šiandien pasiūlyti
palankią įstatyminę ir administracinę terpę, leisiančią atvesti
čia kokybiškas studijas ne dėl to, kad atimtų duoną iš mūsų
universitetų, o dėl to, kad kuo greičiau kokybine prasme
stiebtumėmės į viršų“, - žurnalistams penktadienį sakė
ministras.
Anot ministerijos vadovų, britus į Lietuvą gena jų šalyje
sumažėjusi valstybės parama studijoms ir gerokai keliamos jų
kainos.
„Beveik visi Didžiosios Britanijos universitetai yra paskelbę,
kad studijų įmokos dydis nuo 2012 metų rugsėjo pirmosios sieks 9
tūkst. svarų (36 tūkst. litų)“, - teigė G.Steponavičius.
„Valstybė Britanijoje subsidijavo didžiąją dalį studijų -
kai mūsų studentai sakydavo, kad studijų kaina ten daug mažesnė,
tai būtent dėl to, kad valstybės labai didelės subsidijos buvo.
Dabar valstybė nebegali tiek mokėti ir sako: patys tegu moka“, -
antrino viceministrė Nerija Putinaitė.
Ministras kol kas negalėjo pasakyti, kokia forma Lietuvoje
veiktų britų universitetai ar koledžai.
„Kol kas tai yra domėjimasis, ir jis yra ganėtinai intensyvus,
ne pavienis, bet mes savo ruožtu pasistengsime maksimaliai
dalykiškai pasiūlyti įvairias bendradarbiavimo formas - ar su
Lietuvoje veikiančiais universitetais, ar steigiant filialus, ar
netgi atskirus universitetus“, - teigė G.Steponavičius.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė svarsto, kad
Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos Lietuvoje galėtų veikti
panašiais principais kaip Balstogės universiteto filialas ar
nevalstybinis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
„Lietuvoje Vyriausybė priėmusi sprendimą, kuris šiuo metu
galioja tik Balstogės filialui - turime tik vieną filialą
Balstogės universiteto. Sprendimas yra tas, kad Lietuvos piliečiai
arba Lietuvoje nuolat gyvenantys piliečiai, jeigu jie įstoja ar į
valstybinę aukštąją, ar į privačią, ar į filialą studijuoti,
jie tai pasirenka, gauna ir socialines garantijas, taip pat gauna
galimybę ir teisę imti paskolas tokiomis pat lengvatinėmis
sąlygomis.(...) Jeigu ateitų filialai - ar Britanijos, ar kitų
šalių (...) - tuomet Lietuvos piliečiai, kurie ten įstotų, taip
pat gautų ir socialines garantijas, ir galėtų skolintis studijoms.
Žinoma, jeigu studijuotų Lietuvoje“, - kalbėjo N.Putinaitė.
Anot jos, Vyriausybė taip pat svarsto leisti tokiame užsienio
aukštosios filiale turėti studijų krepšelį - studijuoti
valstybės lėšomis. Tai būtų taikoma Lietuvos piliečiams.
„Matome, kaip ISM turi tam tikras kainas. Jeigu ateina studentas
su valstybės finansavimu, jis padengia tik dalį kainos. Kitą dalį
turi pats studentas sumokėti. Matome tas tendencijas, kad kai kuriems
studentams padengiamas tas skirtumas. Čia priklauso nuo aukštosios
mokyklos politikos. Mes labai sunkiai galime prognozuoti“, - teigė
viceministrė.
Pasak jos, Jungtinės Karalystės universitetai žvalgosi ne tik
į Lietuvą, bet ir aplinkines šalis, kur esą studijos būtų
patrauklesnės ir pigesnės.
„Atsikėlimą į Lietuvą galime vertinti mėginimą gręžtis ne
tik į Lietuvą, nes Lietuvoje studentų nėra labai daug. (...) Tai,
kur gręžiasi - yra ir Ukraina, ir Baltarusija, kuri yra čia pat, ir
kitos šalys - Latvija, turbūt ir Lenkijos dalis. Jie labai atvirai
deklaruoja, kad tai nėra tik Lietuva. Yra daug paprasčiau atvežti
dėstytojus, taikyti lanksčius modulius negu kad tie studentai
važiuotų į Britaniją. (...) Tai daug patraukliau ir daug pigiau
turbūt išeina bendroje sumoje“, - sakė N.Putinaitė.
Jos žodžiais, Lietuvoje atsiradusios britų aukštosios mokyklos
teigiamai paveiktų Lietuvos aukštojo mokslo sistemą - padarytų ją
atviresnę, skatintų pasitempti kitus universitetus.