Tarp tarybos ketvirtadienį priimtų sprendimų - leisti dviejose
miesto gimnazijose vienerius metus - 2011-2012 mokslo metais -
formuoti penktąsias klases.
Tokį sprendimą savivaldybės
administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas
siūlė, kad, anot jo, būtų išsaugotos vaikų nesurenkančios, bet
gerą ugdymo kokybę užtikrinančios „Santaros“ ir „Varpo“
gimnazijos.
„Šiais metais dvi gimnazijos, kurios yra apsuptos vidurinių
mokyklų, niekaip nepasipildo vaikais. Ne todėl, kad jos kaip nors
kokybės požiūriu blogos - pakankamai aukštos kokybės. Bet tiesiog
fiziškai nėra vaikų. Vidurinės neatiduoda vienuoliktokų ir
pasiima penktokus. Kad jos nežlugtų ir kad mokytojai turėtų darbo,
ir galiausiai, kad pasipildytų mokiniais ir ugdymo procesas realiai
būtų užtikrintas, taryba nutarė vieniems metams „Varpo“ ir
„Santaros“ gimnazijose leisti komplektuoti penktokus“, - BNS sakė
A.Bagdonas.
Jo teigimu, metus leidus šiose ugdymo įstaigose formuoti
penktąsias klases, iki 2015 metų žemesnės už devintąsias klasės
„nuaugs“ ir abi gimnazijos, kaip numato nuo liepos įsigaliosiantis
naujas Švietimo įstatymas, liks keturmetės.
Buvęs meras konservatorius Andrius Kupčinskas per posėdį
replikavo, kad papildomais gimnazistais „norėtų pasirūpinti“ ir kai
kurios kitos gimnazijos, kurių mieste esą per daug. Anot jo, šie
„pašpakliavimai“ situacijos neišspręs.
Tarybos posėdyje kilo klausimas ir dėl katalikiškomis
pasivadinusių kelių mokyklų, kurios kaip religinės konfesijos
mokyklos, pagal naują įstatymą, galėtų užtikrinti ugdymą nuo
pirmosios iki paskutinės klasės. Kauno „Ąžuolo“, Julijanavos,
J.Urbšio, „Vyturo“ katalikiškose vidurinėse 2011-2012 mokslo metais
nutarta formuoti 1-12 klases.
Pasak profsąjungų, šios ugdymo įstaigos iš tiesų vykdo tą
pačią bendrojo ugdymo programą kaip kitos mokyklos ir yra
pasaulietinės, ir jas būtina pertvarkyti. Švietimo ir ugdymo
skyriaus vedėjo teigimu, katalikiškos mokyklos greičiausiai bus
pertvarkytos į pagrindines mokyklas ir progimnazijas.
„Kol kas negalime spręsti, kol negalioja nauji dokumentai, bet
jos bus pertvarkytos į pagrindines ir progimnazijas. O kad dviejų
steigėjų, tai jos gali išlikti. Jos ir bus tokios katalikiškos
pakraipos, bet jos bus bendroje struktūroje kaip ir visos kitos
mokyklos“, - kalbėjo jis.
Pasak A.Bagdono, dėl platesnės miesto mokyklų pertvarkos plano
ketinama apsispręsti rudenį. Kalbama apie tinklo siaurinimą, dalies
mokyklų jungimą, mat pripažįstama, kad vaikų mieste mažėja. Kai
kurioms numatomoms pertvarkoms priešinasi pedagogai, teigdami, kad į
jų nuomonę neatsižvelgiama.
„Pertvarkai didžiausią įtaką daro ir mokytojų
nepasitenkinimas, nes išspręsti mokytojų darbo klausimą, kai 17
tūkst. vaikų sumažėjo, o mokytojų nuolat daugėja, reikia
spręsti ir pensinio amžiaus žmonių darbo klausimą. Įtampos
didėja ne dėl ugdymo proceso organizavimo kokybės - nes kokybė
nėra žema, bet dėl darbo santykių“, - per posėdį kalbėjo
A.Bagdonas.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus
pirmininkė Ingrida Pagrandienė dėstė, kad problemos dėl mokyklų
Kaune kilo, nes esą taikyti dvigubi standartai kuriant pasaulietines
mokyklas, pavadintas katalikiškomis, taip pat įsteigta per daug
gimnazijų, kurios nepritraukia vaikų. Ji siūlė neleisti formuoti
penktų klasių dviejose gimnazijose, ragino ieškoti kitų
sprendimų.
„Jei domėjotės klasių komplektais, skurdi padėtis Kaune
išleidžiant ketvirtąsias klases“, - teigė I.Pagrandienė.
Su tarybos sprendimų projektais nesutiko ir Lietuvos tėvų
forumo atstovas Audrius Murauskas, kuris, kaip ir I.Pagrandienė,
tvirtino, kad sprendimų projektų rengėjai neatsižvelgė į
visuomenininkų ir profsąjungų siūlymus.
„Ši savaitė buvo skirta demokratijos vaidybai: „Mes pasitarėme,
ir aš nusprendžiau“. (...) Reikia dėl tinklo, o ne fragmentuotai
spręsti, į visas mokyklas atsižvelgiant. (...) Kol neuždarysime
kai kurių mokyklų, problema nedings“, - teigė jis.
Savivaldybės duomenimis, nuo 2002 iki šių metų Kauno miesto mokyklose neliko 609 klasių - per 17 tūkst. mokinių. Todėl buvo
nuspręsta pradėti mokyklų tinklo optimizaciją.
Vienuoliktos klasės komplektuojamos, jeigu yra ne mažiau kaip
dvi vienuoliktosios klasės (50 mokinių) miesto ar savivaldybės
centro vidurinėje, suaugusiųjų mokykloje, gimnazijoje, menų
gimnazijoje, nacionalinėje menų mokykloje ir konservatorijoje, jeigu
mokyklos steigėjas nenumato kitaip.
Taryba 2011-2012 metais 11 klasių neleido komplektuoti Aleksandro
Stulginskio katalikiškoje vidurinėje, Pilėnų vidurinėje, Martyno
Mažvydo vidurinėje, Petrašiūnų vidurinėje, Vaižganto
vidurinėje, Jono ir Petro Vileišių katalikiškoje vidurinėje,
Vilijampolės vidurinėje ir Kazio Griniaus vidurinėje mokyklose.
Kurioms mokykloms ateityje bus leidžiama komplektuoti 11 klases,
kurios turės keisti savo profilį, o kurias teks uždaryti,
paaiškės rudenį svarstant koreguotą mokyklų pertvarkymo
bendrąjį planą.
Šiuo metu jau aišku, kad V.Kudirkos vidurinė mokykla taps
pagrindine, vykdančia pradinio ir pagrindinio ugdymo I dalies
programas. Mokyklos mokinių ugdymo tęstinumas numatytas S.Dariaus ir
S.Girėno gimnazijoje. Vaižganto vidurinės mokyklos ir Kauno
technologijos universiteto (KTU) susitarimu mokykla bus pertvarkoma į
KTU Vaižganto pagrindinę mokyklą arba progimnaziją.
Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla turėtų būti
pertvarkoma į gimnaziją, nes joje mokosi aukšto sportinio
meistriškumo mokiniai.
Taryba taip pat patvirtino ir šešių Kauno miesto savivaldybės
viešųjų švietimo įstaigų 2011-2012 metų klasių komplektus. Be
minėtų keturių katalikiškų mokyklų, Vytauto Didžiojo
universiteto „Rasos“ gimnazijoje bus formuojamos 9-12, o Kauno šv.
Mato vidurinėje mokykloje - 5-12 klasės.