Vienas iš šių kelių atsiveria tuomet, kai moteris yra viena ir fantazuoja, pasitelkusi į pagalbą vaizduotę. Kitas kelias atveriamas tuomet, kai dailiosios lyties atstovė yra fiziškai stimuliuojama partnerio.
„New Scientist“ moksliniame žurnale aprašomi dviejų neseniai atliktų studijų rezultatai.
Naujojo Džersio Rutgerso universiteto (JAV) daktaro Barry Komisaruko vadovaujamoje studijoje dalyvavo vien moterys savanorės. Per tyrimą magnetinio rezonanso prietaisu buvo skenuojamos orgazmą patiriančių moterų smegenys ir stebėta, kurios smegenų dalys patiriant malonumą veikia aktyviausiai. Nustatyta, jog bent trys dešimtys malonumo viršūnę išgyvenančios moters smegenų taškų veikia gerokai aktyviau nei įprasta, pastebimai didesnis aktyvumas fiksuotas smegenų dalyse, atsakingose už sprendimų priėmimą, poreikių kontrolę bei vaizduotę.
Kiek kitokio tyrimo ėmėsi Janniko Georgiadiso vadovaujami Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai. Jų eksperimento metu buvo stebimas partnerio seksualiai jaudinamų moterų smegenų aktyvumas.
Paaiškėjo, jog tuo metu, kai partnerio stimuliuojama moteris pasiekia orgazmą, tos smegenų dalys, kurios aktyviausiai veikia jai patiriant seksualinį malonumą vienumoje, būna visiškai pasyvios. Manoma, jog taip nutinka todėl, kad drauge su partneriu malonumo siekianti moteris nesijaučia esanti vienintelė, atsakinga už rezultatą, todėl jos sąmonės būsena tuo metu būna kitokia nei tuomet, kai seksualinio malonumo siekiama vienumoje.
Specialistai mano, jog nesugebėjimas „dalintis“ atsakomybe su partneriu gali neleisti laikinai nuslopinti už savikontrolę atsakingų smegenų sričių aktyvumo ir tokiu būdu sutrukdyti moteriai pasiekti palaimos viršūnę lytinio akto metu.
J.Georgiadiso teigimu, orgazmas greičiausiai neišjungia moters sąmoningumo, tačiau specifiškai jį pakeičia. Pasak jo, dauguma žmonių, paprašyti apibūdinti orgazmo metu patiriamą jausmą, teigia, jog tuomet išgyvena laikiną savikontrolės praradimą.
Abiejų studijų rezultatai leidžia manyti, jog palaimą moterys gali pasiekti bent dviem alternatyviais būdais priklausomai nuo to, ar jos yra vienos, ar su partneriu.
Tikimasi, jog tolesni moters orgazmo bei priešakinės smegenų žievės įtakos patiriamam malonumui tyrimai padės pasiekti išdavų, kurių pagrindu taps įmanoma efektyviai pagelbėti orgazmo negalinčioms patirti dailiosios lyties atstovėms.
B.Komisarukas teigia turįs vilties, jog orgazmo tyrimai padės išsiaiškinti, kiek žmogaus mintys turi įtakos ne tik malonumui, bet ir, pavyzdžiui, skausmui.
Panašius tyrimus praeityje mokslininkai bandė atlikti su vyrais, tačiau buvo susidurta su specifinėmis techninėmis kliūtimis – viena vertus, vyrų orgazmas trunka gerokai trumpiau nei moterų, taigi, smegenų aktyvumo kaitą sunku fiksuoti, antra, buvo įsitikinta seniai visoms moterims žinoma tiesa, jog vyrai sekso metu smegenų pernelyg aktyviai nenaudoja