Klaipėdos universiteto tarybą sudaro 9 nariai. Švietimo ir
mokslo ministras kartu su KU senatu į tarybą paskyrė Klaipėdos
universitetinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį.
Keturi tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų
kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu - tai Lietuvos
pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, „MVP
sprendimai“ įmonių restruktūrizavimo grupės vadovas Tadas
Martusevičius, „Atostogų parko“ rinkodaros sistemų patarėjas
Raimundas Vaitiekūnas ir „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra
Žemaitienė.
Dar keturis tarybos narius išrinko universiteto bendruomenė:
studentų atstovybė pasiūlė studentę Salomėją Sovaitę, dėstytojai ir
mokslo darbuotojai - Socialinių mokslų fakulteto dekaną Antaną
Bučinską ir Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto
vyriausiąjį mokslo darbuotoją Sergejų Oleniną, administracija ir
kiti darbuotojai - studijų prorektorių Vaidutį Laurėną.
Visuomenė aktyviai dalyvauja universitetų ir kolegijų naujų
tarybų formavimo procese. Paskelbus kvietimą teikti išorinius
kandidatus Klaipėdos universiteto tarybai, į 4 vietas buvo
pasiūlytas 21 asmuo.
Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar
universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių,
užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.
Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė
bendruomenė, pusę - švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys
išrenkamas bendru sutarimu. Kandidatus į ministro skiriamus tarybų
narius siūlo valstybės, verslo, mokslo, kultūros, viešojo
sektoriaus įstaigos ir organizacijos, aukštųjų mokyklų senatai,
alumnų asociacijos, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba
peržiūri visuomenės siūlymus ir atrenka kandidatų sąrašą ministrui
tvirtinti.
2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos
valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti
valdymą - priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti
vadovus. Keičiasi ir jų teisinis statusas - universitetai ir
kolegijos iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis, šis
pakeitimas leis joms savarankiškai disponuoti turtu.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos -
14 universitetų ir 13 kolegijų. Visas pertvarkos procedūras jau yra
užbaigusios 6 valstybinės aukštosios mokyklos - trys universitetai
ir tiek pat kolegijų. Tai Mykolo Romerio universitetas, Vytauto
Didžiojo universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Šiaulių
valstybinė kolegija, Žemaitijos kolegija ir Panevėžio kolegija.
Naujus statutus turi 15 aukštųjų mokyklų - 10 universitetų, 5
kolegijos. Naujos tarybos suformuotos 13-oje valstybinių aukštųjų
mokyklų - 7 universitetuose ir 6 kolegijose. Naujus vadovus
išsirinko 9 aukštosios mokyklos - 5 universitetai ir 4 kolegijos.
Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą yra pakeitusios 6
aukštosios mokyklos - 3 universitetai ir 3 kolegijos.