Mokslininkai tvirtina, kad Gliese 581d vyraujanti temperatūra turėtų būti kaip tik tokia, kokia būtina skystai vandens būsenai palaikyti.
Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) duomenimis, Gliese 581d gaubia tiršta anglies dioksido atmosfera, klimatas planetoje ne tik stabilus, bet ir pakankamai šiltas egzistuoti vandenynams, debesims bei krituliams.
Nuo 1995-ųjų surinkta duomenų apie daugiau nei penkis šimtus apie žvaigždes skriejančių planetų. Vadinamosios egzoplanetos pavadinamos pagal žvaigždę, apie kurią skrieja, ir registruojamos abėcėlės tvarka.
Iki šiol daugiausia dėmesio buvo sulaukusi kita apie Gliese 581 skriejanti planeta, žinoma kaip Gliese 581g. Pernai planetos egzistavimo požymius aptikę specialistai netruko nustatyti, jog Gliese 581g turėtų būti panašios masės kaip Žemė ir taip pat sąlyginai nestipriai nutolusi nuo Auksaplaukės zonos. Bet netrukus po oficialaus paskelbimo apie neva atrastą Gliese 581g, dalis mokslininkų pareiškė manantys, jog tokia planeta neegzistuoja, o tai, kas ja laikoma, yra viso labo mirgantis žvaigždės skleidžiamos šviesos atšvaitas.
Britų moksliniame leidinyje „The Astrophysical Journal Letters“ neseniai publikuotame straipsnyje rašoma, jog Gliese 581d turėtų būti maždaug dvigubai didesnė už Žemę ir bent septynis kartus viršyti mūsų planetos masę.
Dar 2007-aisiais aptikta Gliese 581d pradžioje buvo palaikyta absoliučiai netinkama gyvybei. Spėta, jog pastaroji planeta gauna vos maždaug trečdalį Žemei būdingo saulinės radiacijos kiekio, be to, manyta, jog jai būdinga vadinamoji nuolatinio potvynio būsena, reiškianti, jog vienai planetos daliai būdinga nenutrūkstama saulės šviesa, taigi, amžina diena, kitai – niekuomet nesibaigianti naktis.
Naujausio CNRS klimatologų komandos vadovaujamos centro profesorių Robino Wordswortho ir Francois Forgeto parengto modelio pagrindu nustatyta, jog egzistuoja labai didelė tikimybė, kad Gliese 581d galėtų tarpti Žemei būdingos gyvybės formos.
Tvirtinama, kad gausių anglies dvideginio atsargų dėka planetoje puikiai sulaikoma šiluma, be to, raudona žvaigždės, apie kurią skrieja Gliese 581d, šviesa yra pajėgi prasiskverbti per atmosferą ir sušildyti planetos paviršių.
Nepriklausomai nuo to, kuri versija apie sąlygas Gliese 581d pasirodytų teisinga, neabejojama, jog planetos paviršiuje esama vandens skystu pavidalu.
Kosminio turizmo mėgėjams, pasak mokslininkų, Gliese 581d greičiausiai nepasirodytų esanti patraukli dėl specifinių planetai būdingos aplinkos savybių: dėl tankaus oro ir storų debesų planetos paviršiuje tvyro pastovi raudona nepermatoma migla, o dėl didžiulės planetos masės trauka būtų bent dvigubai stipresnė nei mūsų planetoje.
Net ir tuo atveju, jei atsirastų tokių, kuriems anksčiau minėti faktai pasirodytų esantys pernelyg nereikšmingi, kad numaldytų didžiulį norą aplankyti Žemę primenančią planetą, entuziastai, pasak mokslininkų, pasmerkti laukti stulbinamos technologinės pažangos, kurios dėka Gliese 581d nuo Žemės skiriantį atstumą būtų galima įveikti per pakankamai trumpą laiką, mat šiuo metu egzistuojančių raketinių technologijų pagalba dvidešimties šviesmečių nuotolis galėtų būti įveiktas tik per maždaug trečdalį milijono metų.