Pernai Japonija pirmoji pasaulyje užbaigė panašią misiją, kai
šios šalies zondas pargabeno kosminių dulkių mėginių po
septynerius metus trukusio skrydžio į asteroidą, kurio orbita yra
300 mln. kilometrų toliau nuo Saulės negu Žemės brėžiama
elipsė.
NASA zondas turėtų paimti didesnį grunto mėginį iš arčiau
skriejančio dangaus kūno, o mokslininkai jame tikisi rasti kai
kurių medžiagų, aptinkamų gyvuose organizmuose.
Kad ir ką pargabentų 2023 metais į Žemę grįšiantis
aparatais, jis taps „laiko kapsule, kurioje galbūt bus gyvybės
sudedamųjų blokų“, sakė šio projekto mokslo programai
vadovaujantis Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos
direktorius Michaelas Drake'as.
NASA zondas OSIRIS-REx startuos 2016 metais, o iki numatyto
ištirti asteroido skries ketverius metus.
Šios misijos taikinys - netoli Žemės skriejantis asteroidas
1999 RQ36, kuris pernai pateko į pirmuosius puslapius, kai
mokslininkai apskaičiavo, jog mūsų planetai 2182 metais gresia
susidurti su šiuo dangaus kūnu ir kad šio įvykio tikimybė - viena
iš tūkstančio.
Šį asteroidą, kurį NASA įvardija „potencialiai pavojingu“, ir
Žemės orbitas skiriantis mažiausias atstumas - apie 450 tūkst.
kilometrų.
NASA zondas apie šešis mėnesius skries aplink asteroidą
maždaug penkių kilometrų aukštyje nuo jo paviršiaus. Per šį
laiką mokslininkai parinks nusileidimo vietą. Nutūpęs aparatas
manipuliatoriumi pasems apie 60 gramų grunto ir grįš į Žemę.
OSIRIS-REx gali paimti iki penkių kilogramų mėginį - nelygu,
koks bus asteroido grunto tankis, kurio neįmanoma nustatyti prieš
zondui nusileidžiant. Tikimasi, kad mėginys bus parskraidintas 2023
metais.
Asteroidai gali suteikti informacijos apie Saulės sistemos
raidą, nes jie susiformavo kartu su mūsų centriniu šviesuliu ir
planetomis iš tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies prieš
maždaug 4,5 mlrd. metų.