Ekologinis projektas „Jungtinės valdymo priemonės skirtos Lielupės upės baseino vandens ištekliams pasienio regione“. Minėtas projektas - prioritetinis Lietuvos - Latvijos bendradarbiavimo per sieną programoje. Startavęs šių metų pradžioje, projektas finišuos kitąmet rugsėjo 20-ąją. Projektas finansuojamas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos, įgyvendinamos pagal 2007-2013 –ųjų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (85 proc.) ir Pakruojo rajono savivaldybės (15 proc.). lėšomis. Projekto vertė - 491 240,99 EUR (1 696 156,80 Lt).
Pirmoji ekologinė ekspedicija šiomis dienomis surengta Pakruojo rajonu tekančiomis Kruojos ir Mūšos upėmis. Vėliau tokių pat ekspedicijų sulauks Biržai bei kaimyninės Latvijos respublikos Bauskės regionas.
„Keturiolikos lietuvių ir latvių ekologinis baidarininkų žygis Kruojos ir Mūšos upėmis užgimė mūsų ir kaimyninės šalies aplinkosaugininkų iniciatyva. Tai – pirmasis žygis Lielupės upių baseino, jungiančių abiejų šalių vandenis būklei gerinti“,- sakė viena žygeivių - VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos komunikacijos specialistė Vaida Pilibaitytė.
Viena pagrindinių žygeivių misijos Šiaurės Lietuvos upėmis užduočių – kartu su kaimyninės šalies atstovais – latviais plaukiant baidarėmis Mūša ir Kruoja su mobiliąja laboratorija tyrinėti šių upių vandenų kokybę. Kodėl pasirinktas būtent Pakruojo regionas? Pasak „Baltijos aplinkos forumo“ atstovių, Šiaurės Lietuvos upių vandenis neigiamai įtakoja intensyvi, o kartais ir neapgalvota žemdirbystė. Per keturias ekspedicijos dienas paimta keliasdešimt upių, šulinių vandens mėginių, bendrauta su vietos gyventojais. Ties Kalevais (Pakruojo raj. Pašvitinio sen.) kontrolei paimtuose Mūšos vandenyse - vidutinis užterštumas – viename litre upės vandens mobiliosios laboratorijos nustatyta 10 miligramų nitratų.
„Kartais baidarininkai jautėsi kaip džiunglėse : pavienėse atkarpose jų irklai atsiremdavo į tankiai sužėlusių nendrių užtvaras, vasarą nusekusiuose upėse „žydintys“ dumbliai skleidė bjaurų tvaiką. Net karštomis birželio dienomis per visą kelionę Mūšos upe nepastebėjome nė vieno besimaudančiojo. Pakrantėse gyvena daug paukščių, tačiau vandenyje nepastebėjome šokinėjančių žuvų. Matyt, jų veisimuisi trūksta pakankamai deguonies“,- svarstė viena žygeivių.
Linksmučių poilsiavietėje surengtame ekologinės ekspedicijos žygio aptarimo svarbą ir žygeivių nuveiktus darbus apibendrino Pakruojo rajono Savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė, Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Pakruojo Agentūros vadovas Gediminas Cinkutis, Lietuvai pagražinti draugijos Pakruojo skyriaus pirmininkė Janina Dirbanauskienė, miškininkų, visuomenės ir jaunimo atstovai.
Aptarime kalbėta apie ekologiško ūkininkavimo, sveiko maisto gamybos perspektyvas ir problemas.
Vienas pirmųjų Pakruojo rajone Klovainių seniūnijoje, Gačioniuose ekologiško ūkio šeimininkas Povilas Grigaliūnas sakė, jog užterštumo mažinimas- ne vien žemdirbių rūpestis. Iš nemažos Gačionių gyvenvietės buitines nuotekas į Pakruojo valymo įrenginius perdirbimui veža jis ir dar keletas sodiečių. Bet pirmyn ir atgal – nuo Gačionių iki Pakruojo valymo įrenginių- 60 kilometrų.
Už trijų kubų buitinių nuotekų valymą kaimiečiams tenka pakloti po 100Lt. Ne kiekvieno piniginėje šitokia suma atsiranda. Todėl kartais ir papila pakrūmėse. Beveik visuose seniūnijų centruose – valymo įrengimai. Kodėl juose negalima priiminėti sodiečių vežamų nuotekų?
„Be chemijos pasaulis neišsivers. Bet ir iš ekologiško ūkio galima išgyventi. Tik šiandien mūsų išauginta produkcija daugiausia domina užsieniečius. Lietuvaičiai dar šykšti prekybos centruose nusipirktos ir visur reklamuojamos dešros pasiūlyti šuniui. Geriausius receptorius turinčio gyvūno neapgaus išpūstos reklamos, - įsitikinęs gačioniškis , ekologiško ūkio savininkas.