“Mes turime visą naują objektų klasę; jų negalima
paaiškinti jokiais lig šiol stebėtasi modeliais”, - sakė
Kalifornijos technologinio instituto (CalTech) mokslininkas Robertas
Quimbis (Robertas Kvimbis), vadovavęs keistų sprogimų tyrimui.
Dauguma supernovų susidaro, kai masyvi žvaigždė išeikvoja
“kurą”, jos šerdis bliūkšta (kolapsuoja), vėliau žvaigždė
sprogsta, o jos vietoje lieka neutroninė žvaigždė arba juodoji
skylė.
Būna ir retesnių dvinarės žvaigždės atvejų, kai iš
senėjančios vėstančios žvaigždės, vadinamos raudonąja, masė
teka (vyksta akrecija) į “baltąją nykštukę” – karštą
senos žvaigždės šerdį, kuri savaime subliūkšta ir žvaigždė
sprogsta.
Tačiau nuo 2005-ųjų R.Quimby ir jo komandos stebimos šešios
supernovos nėra panašios į žinomas supernovas.
Žurnale “Nature” jie paskelbė, kad naujosios supernovos yra
itin karštos, siekia 20 tūkst. laipsnių pagal Celsijų, ir jų
pulsuojančių sprogimų bangos sklinda per erdvę 10 tūkst.
kilometrų per sekundę greičiu. Vis dar nenustatyta, kodėl jos yra
tokios itin ryškios, apie 10 kartų ryškesnės už kitas.