Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį
dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)
2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai
augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų
ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.
„Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių
ES“, - ataskaitoje rašo EK.
Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo
3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą -
2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.
Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo
sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74
proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos
moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo
dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.
Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius:
1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai
491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš
užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti
ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių
mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).
„Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai
mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį
poveikį“, - rašoma ataskaitoje.
Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad
į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad
išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP.
Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva „nepasitemps“, ateityje jos
konkurencingumas gali dėl to nukentėti.
EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su
kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.